Savaitraštis „Veidas“ jau šešiolika metų sudaro Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingus. Tad kurie Lietuvos universitetai geriausi ir konkurencingiausi?

Kaunietės inžinierės Virginijos Andriulienės sūnus Dovydas – abiturientas. Kaip ir dauguma jo bendraamžių, Dovydas dabar suka galvą, kokias studijas ir kokiame universitete rinktis.
„Sūnus sutrikęs, mes irgi nelabai žinome, ką patarti, nes šiandien darbo rinkoje viskas taip greitai keičiasi. Didžiausias galvosūkis mums ir sūnui – ar studijuoti tai, kas dabar atrodo perspektyvu, ar rinktis gal ir ne tokias perspektyvias, bet sūnui arčiausiai širdies esančias studijas“, – prisipažįsta V.Andriulienė ir priduria, kad ne ką lengviau nuspręsti ir dėl universiteto, nes trūksta žinių dėl jų mokslo ir studijų kokybės lygio.

Abiturientų dilema: kaip pasirinkti, kur studijuoti

Iš tiesų universiteto ir būsimos profesijos pasirinkimas šiandieniniame pasaulyje tėvams ir jų vaikams kelia vis didesnį rūpestį.
Savaitraštis „Veidas“ vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių jau šešiolika metų sudaro ir skelbia Lietuvos universitetų reitingus. Per tiek metų sukauptas įdirbis vertinant universitetus ir analizuojant pokyčius darbo rinkoje šiandien leidžia konstatuoti kelias svarbias išvadas: aukštojo mokslo diplomas darbo vietos nebegarantuoja, nes visų ūkio šakų pokyčiai technologijoms tobulėjant yra tokie spartūs, kad nei universitetai, nei ekspertai nebesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų. Tai reiškia, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų, todėl tiek universitetai, tiek studijas besirenkantys šiandieniniai abiturientai turi ypač gerai apsvarstyti, kokios žinios ir gebėjimai bus reikalingi ateityje ir ar tas žinias, kurių jie įgis universitete, jie galės panaudoti ateities darbo rinkoje.
Šios problemos yra globalios ir būdingos toli gražu ne tik Lietuvai. Kaip išskirtiniame interviu „Veidui“ sakė Kembridžo universiteto vadovas prof. Leszekas Borysiewiczius, šiandien galvojant apie studijas ir būsimą profesiją visų pirma reikia keisti požiūrį – suvokti, kad pasirinkta profesija jau nebegarantuoja konkretaus darbo, kurį dirbsite visą likusį gyvenimą. Tie laikai, kai stodavai į universitetą, gaudavai darbą ir jį dirbdavai ateinančius keturiasdešimt metų, pasak L.Borysiewicziaus, yra praeitis – šiandieninis pasaulis jau nebe toks.
„Svarbu pasistengti suprasti skirtumą tarp apmokymo ir išsilavinimo. Tai, kam jus parengia universitetas, suteikdamas išsilavinimą, yra gebėjimas mokytis ir prisitaikyti esant bet kokiai situacijai. Kai jums tenka pakeisti kryptį, išsilavinimas pateikia būdų, kaip tą geriausiai padaryti. Manau, žmonės yra pernelyg užvaldyti minties, kad tie keleri studijų metai turi juos parengti konkrečiam darbui. Tai jau nebeveikia šių dienų darbo rinkoje. Universalumas, gebėjimas prisitaikyti prie rinkos poreikių – tai dalykai, kurių šiandien reikia labiausiai, nes mūsų aplinka kinta itin sparčiai, – pabrėžia Kembridžo universiteto vicerektorius L.Borysiewiczius ir priduria: – Visada sakau, kad renkantis studijas pirmiausia reikia galvoti apie tai, kas jums iš tikrųjų patinka. Kembridže per priėmimą tam skiriamas didelis dėmesys: ar studentas turi entuziazmo studijuoti, siekti žinių, nes treji metai – gana didelis laiko tarpas, tuo labiau kad yra ir ilgiau trunkančių studijų. Jei nejaučiate to didžiulio noro ir entuziazmo, jums greitai gali tapti nuobodu ir tada iš to nebus jokios naudos. Tad galvokite ne apie karjerą, kuri laukia po studijų, o apie tai, kas yra tas variklis, kuris skatins jus eiti pirmyn. Na, o tada pagal savo galimybes pasirinkite konkurencingą aukštąją mokyklą, kurioje būtų kiek įmanoma geresnė studijų kokybė, nes atėjus laikui tai padidins jūsų šansus tą didžiulį akademinį entuziazmą paversti darbu. Taigi svarbiausia yra studijuoti tai, kas labiausiai patinka, nes kitaip sėkmės gyvenime nepasieksite, o tik plauksite pasroviui.“
Vadinasi, sprendžiant dėl būsimų studijų svarbiausi yra keli dalykai: pirma, rinktis tai, kas labiausiai sekasi ir patinka, antra, savo studijoms pasirinkti kokybišką išsilavinimą teikiantį konkurencingą universitetą.
Siekdamas palengvinti šį pasirinkimą, „Veidas“ skelbia šalies universitetų reitingus, kurie leidžia ne tik objektyviai įvertinti universitetų mokslo ir studijų kokybę bei palyginti juos tarpusavyje, bet ir detaliau pasižiūrėti, kuriose konkrečiose srityse mūsų universitetai yra stiprūs, o kuriose – silpni ir atsiliekantys. Visas aukštąsias universitetines mokyklas šiuo metu vertiname pagal devynis parametrus, kiekvieną skirstydami į smulkesnius pokriterijus, kurių sudarant pastarąjį 2013 m. reitingą buvo net 78. Be to, dar aštuoni pokriterijai pastarajame reitinge pateikiami jų nevertinant – tiesiog tam, kad būsimi studentai galėtų geriau sužinoti apie savo potencialią aukštąją mokyklą.

Universitetų reitingai atskleidžia aiškius lyderius

Tad kokias išvadas galime daryti, pažvelgę šešiolika metų atgal, kai buvo paskelbtas pirmasis Lietuvos universitetų reitingas?
Vienintelė universitetinė aukštoji mokykla, per visus šiuos metus stabiliai išlikusi pirmoje pozicijoje, yra seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas. Per visus šešiolika metų nė vienam universitetui dar nė karto nepavyko nustumti Vilniaus universiteto nuo reitingo lyderio pjedestalo.
Kitų universitetų pozicijos ilgainiui daugiau ar mažiau kito, nors ryškesni lyderiai liko tie patys: be visuomet pirmo Vilniaus universiteto, pirmajame penketuke daugiausia matėme Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Mykolo Romerio universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Šie valstybiniai universitetai šiuo metu užtikrina geriausią mokslo ir studijų lygį tarp universitetinių aukštųjų mokyklų ir pagal daugumą reitingo parametrų nuo pat pradžių išlaiko lyderių pozicijas.