Visi europarlamentarai iš Lietuvos įtikinėja, kad dirba labai aktyviai ir iš širdies, tačiau jų nuveikti darbai liudija, kad bent trečdalis jų sėdi ne savo rogėse.

Šios kadencijos Europos Parlemento nariai dirba jau pusantrų metų. Per tiek laiko išryškėjo tiek jų savybės, tiek darbštumas, tiek laimėjimai.

Tiesa, darbas Europos Parlamente turi savo specifiką. Pagrindiniai Europos Parlamento (EP) darbo produktai yra šios institucijos priimti dokumentai – pranešimai ir rezoliucijos. Svarbiausieji yra tie, kurie turi ES įstatymo galią. EP pranešimas – tai kelių dešimčių, o kartais – net kelių šimtų puslapių dokumentas, kuris rengiamas pusę metų, ne kartą svarstomas EP komitetuose, politinėse grupėse, dėl jo balsuojama komitetuose, o priimamas jis viso Europos Parlamento plenarinės sesijos metu. Rezoliucijos įvairiais užsienio politikos klausimais – pagrindinis instrumentas, kuriuo naudojasi Europos Parlamentas, dalyvaudamas formuojant ir vykdant ES užsienio ir saugumo politiką.

Parlamento narys, kuriam suteikiama teisė rengti pranešimą, tampa svarbiausiu europarlamentaru toje srityje, atsakingu už teksto turinį, kitų parlamentarų pateiktų pataisų analizę ir apibendrinimą, skirtingų frakcijų pozicijų suderinimą. Pranešimas svarbus tuo, kad jo pagrindu EP priima rezoliuciją, kuri turi įtakos ES politikos vienoje ar kitoje srityje formavimui. Iki šiol iš Lietuvos europarlamentarų pranešimą yra parengusi tik Laima Andrikienė. Šis pranešimas – 2009 metų metinė ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje – buvo priimtas EP plenarinėje sesijoje 2010-ųjų gruodį.

O vadinamosios nuomonės yra konkretaus komiteto pozicija klausimu, kuris nėra tiesioginė šio komiteto kompetencija, tačiau komiteto nuomonės atsiklausia kitas – pagrindinis – EP komitetas, rengiantis pranešimą ta pačia tema. Nuomonę taip pat rengia EP narys, tačiau tai dažniausiai vieno dviejų puslapių dokumentas. Nuomones yra parengę keturi Lietuvos europarlamentarai: Zigmantas Balčytis, Algirdas Saudargas, L.Andrikienė ir Viktoras Uspaskichas.

Kiti europarlamentarų darbai – kalbos, klausimai Europos Komisijai ar ES Tarybai – yra savarankiški europarlamentarų darbai, jų jiems nereikia su niekuo derinti, tai yra pačių europarlamentarų iniciatyva vykdoma veikla, jai nereikia nei politinės grupės, nei komiteto, nei viso Europos Parlamento pritarimo.

Visų Lietuvos europarlamentarų darbo Europos Parlamente apibendrintas vertinimas pateikiamas lentelėje. Labiausiai stebina ne lyderių pavardės, o milžiniškas atotrūkis tarp sąrašo lyderių ir autsaiderių, kai skirtumas siekia kelias dešimtis kartų. Iš rezultatų matyti, kad mažiausiai Europos Parlamente iki šiol reiškėsi europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis, Algirdas Saudargas ir Rolandas Paksas. Jų darbas – sunkiausiai pastebimas.

Gyventojų vertinimai – kitokie

Kita vertus, Europos Parlamento narių veiklą galima vertinti ir pagal kitokius kriterijus. Ir tada vaizdas kiek pasikeičia. Tarkime, pagal prenešimus, rezoliucijas, kalbas ir deklaracijas Vytautas Landsbergis sąraše tarp visų europarlamentarų iš Lietuvos – ketvirtas nuo galo, tačiau iš sociologinių apklausų aiškėja, kad Lietuvos gyventojams atrodo, jog jis geriausiai eina jam patikėtas pareigas iš visų Lietuvos europarlamentarų (praėjusių metų “Prime consulting” ir “Spinter tyrimų” apklausos). Arba L.Andrikienė: žvelgiant į Europos Parlamento statistiką, dirba lyg ir nemažai, tačiau apklausiamieji gyventojai to, regis, nelabai žino, nes šią politikę tarp geriausiai einančiųjų patikėtas pareigas priskyrė vos 0,2 proc. respondentų.

Tiesa, dėl kai kurių europarlamentarų veiklos: tiek formalus atliktų darbų skaičius, tiek gyventojų nuomonė sutampa – prasčiausiai sekasi V.Tomaševskiui, J.Imbrasui ir A.Saudargui.