Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip vienuolika tūkstančių objektų, aplink kuriuos gruntas, dirvožemis ar požeminiai vandenys gali būti užteršti naftos produktais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Didžiausi taršos židiniai – buvę pesticidų sandėliai, naftos bazės, karinės teritorijos.

Ignalinos rajone Ožionių kaime stūksančiame sandėlyje sovietiniais metais buvo laikomi tokie stiprūs chemikalai, kad jų užbėrus toje vietoje keliolika metų niekas neauga. Nemaža jų dalis per ne vieną dešimtmetį pateko į gruntą ir požeminius vandenis. Be to, Naujojo Daugėliškio seniūnaitis Algirdas Cicėnas neabejoja, kad chemikalų likučių vis dar yra sandėlyje. Tad jie ir toliau teršia dirvožemį, nors šalia gyvenantys žmonės augina gyvulius, daržoves, iš šulinių geria vandenį.
Tokių teritorijų, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, gali būti trisdešimt devyniose savivaldybėse ir sudaryti beveik 400 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Kol kas yra ištirta tik 150 pačių pavojingiausių įvairiose savivaldybėse esančių teritorijų, užterštų naftos produktais ir pesticidais.
Iš Lietuvoje veikusių 1300 pesticidų sandėlių iki šiol tirta maždaug šimtas ir nustatyta, kad beveik pusės jų teritorijoje yra užterštas gruntas bei požeminis vanduo. Tad šalia sandėlių, kuriuose sovietiniais metais buvo laikomos įvairios cheminės medžiagos, ar šalia veikusių degalinių tinklų, naftos bazių įsikūrę žmonės net nežino, kad gyvena ant nuodų prisigėrusios žemės.
Tiesa, didžiausiuose taršos židiniuose, pavyzdžiui, Šiaulių Zoknių oro uoste, kurio pusė ploto buvo užteršta įvairiais naftos produktais, Vilniaus naftos produktų bazėje, veikusioje iki 1999 m., valymo darbai yra atlikti. Dalis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto išvežta ir iš sostinės Karaliaus Mindaugo vidurinės mokyklos teritorijos. Tvarkymo darbai baigti Vilniaus rajone įsikūrusiame Marijampolio kaime, kurio buvęs pesticidų sandėlis buvo priskirtas aukščiausiai pavojingumo klasei.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, prieš penkerius metus iš visų sandėlių buvo išvežtos nuo sovietinių metų užsilikusios pesticidų atliekos ir sunaikintos Vokietijoje.
Tačiau užterštas gruntas bei požeminis vanduo daugelyje teritorijų vis dar kelia pavojų žmonių sveikatai. Taigi, kuriose Lietuvos vietose aptiktos didžiausios naftos produktų, pesticidų ir sunkiųjų metalų sankaupos?

Prie didžiausių taršos židinių gyvena žmonės

Lietuvos geologijos tarnybai prieš dvejus metus atlikus šimto pavojingiausių pramonės, energetikos, teršiančių medžiagų kaupimo objektų, naftos bazių, sandėlių, katilinių teritorijų ekogeologinius tyrimus, paaiškėjo, kad naftos produktais užteršto grunto plotas siekia daugiau nei 66 tūkst., pesticidais – 2 tūkst. kvadratinių metrų, apie 300 kvadratinių metrų grunto užteršta sunkiaisiais metalais. Nustatyta, kad naftos produktais, sunkiaisiais metalais, azoto junginiais, chloridais, sulfatais užteršta ir tūkstančiai kvadratinių metrų gruntinio vandens.
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas akcentuoja, kad labiausiai užterštos teritorijos yra aplink buvusias, sovietiniais metais statytas degalines, naftos bazes, chemikalų sandėlius.
2011 m. atlikti tyrimai parodė, kad daugiausiai teršalų, pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai yra bendrovės „Migiris“ gamybos cecho Mažeikiuose, buvusių pesticidų sandėlių Kilupiuose (Raseinių r.) ir Varkaliuose (Kaišiadorių r.), taip pat chemikalų sandėlio Ožionių kaime (Ignalinos r.) teritorijose.
Šie objektai prie pavojingiausių taršos židinių priskirti ne tik dėl didelių teršalų kiekių, bet ir todėl, kad yra visai šalia gyvenamųjų vietų. Štai pavyzdžiui, aplink buvusį Varkalių pesticidų sandėlį žmonės gano gyvulius ir augina daržoves. Ariogalos seniūnas Juozas Labanauskas patvirtina, kad ir netoli buvusio Kilupių sandėlio yra ūkininkaujama. Pašnekovas sako, kad nei jis, nei kiti vietiniai neturi jokios informacijos apie tai, kad Kilupiai – vienas didžiausių taršos židinių Lietuvoje. Mat dabar iš sandėlio belikę tik keli plytų stulpai.
K.Kadūno žodžiais, daug žmonių gyvena net neįtardami, kad gyvulininkyste ar daržininkyste užsiima užterštame dirvožemyje. Deja, to pasekmės gali būti labai skaudžios. Štai prieš maždaug ketverius metus nugaišo keliolika karvių, kurios ganėsi netoli buvusio sandėlio, nes prisilaižė chemikalų.
„Karvėms ar kitiems galvijams rupšnojant žolę šalia tokių sandėlių, ypač jeigu ten buvo laikomi pesticidai su gyvsidabriu, nuodingos cheminės medžiagos patenka tiek į mėsą, tiek į pieną. Žmogui vartojant tokius produktus, chemikalai kaupiasi organizme. Dėl to vėliau gali išsivystyti onkologinės bei įvairios lėtinės ligos“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.