Šių metų vasaros sezoną mūsų šalies kurortų šeima pasitinka pagausėjusi. Prie Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos ir mažųjų – kurortinių teritorijų statusą turinčių Anykščių, Ignalinos su Palūšės ir Strigailiškio kaimais, Trakų bei Zarasų prisijungė Kauno rajone esantys Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio. Būtent nuo jų ir pradedame pasakojimų apie mažuosius šalies kurortus ciklą.

Birutė ŽEMAITYTĖ

„Atkurtas istorinis teisingumas. Juk kažkada ir Kulautuva, ir Kačerginė buvo populiarūs kurortai, o šiandien jie kartu su Zapyškiu – vienos vaizdingiausių ir poilsiui patraukliausių pakaunės krašto vietovių“, – pabrėždamas, kad sakyti, jog tai bus pirmasis jų sezonas, ne visai teisinga, teigia Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Pasak jo, kurortinės teritorijos statuso, kuris šiems miesteliams ir Zapyškiui suteiktas šių metų vasarį, savivaldybė siekė dešimtmetį ir per tą laiką nemažai investavo plėtodama turizmo infrastruktūrą, atliko daug kitų namų darbų. Todėl, nors įgyvendinta tik dalis sumanymų, galima sakyti, kad tarpukario Lietuvoje pamėgti kurortai pirmajam šių laikų vasaros sezonui pasirengė gerai.

Ilsėjosi ambasadoriai ir Lietuvos elitas

„Nemunu žemyn besileidžiant iš abiejų upės krantų pušynuose yra visa eilė labai gražių kurortų, kuriuose galima savo sveikatą sustiprinti ir ramiai pailsėti. Vienas iš tokių kurortų yra Kačerginė. (…) Šiemet Kačerginė yra pasipuošusi nauju kurhauzu – restoranu, kuris pastatytas netoli Nemuno jaukiame pušynėlyje, yra žaidimų, teniso aikštelės ir kita, kas kurortui reikalinga“, – 1935-aisiais trečiojo kurorto vasaros sezono atidarymo proga rašė „Lietuvos aidas“.

Kačerginė iki Antrojo pasaulinio karo buvo laikoma unikaliu priemiesčio kurortu, kuriame jau nuo XX a. pradžios gyveno ir kūrė daug garsių to meto visuomenės veikėjų, politikų, menininkų. Tai prof. Jonas Jablonskis, kompozitoriai Stasys Šimkus ir Juozas Naujalis, rašytojai Pranas Mašiotas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas, čia stovėjo generolo Prano Vaiciuškos bei inžinieriaus, kurį laiką dirbusio kurorto direktoriumi, Viktoro Reklaičio vilos. O kai Lietuvos ministrų kabinetas 1933 m. oficialiai patvirtino Kačerginę esant kurortu, Zapyškio valsčiaus taryba nutarė įrengti prie Nemuno prieplauką. Kurortui buvo nupirkti du laiveliai, kuriuos buvo galima išsinuomoti, ir jau kitą sezoną vasarotojai smagiai leido laiką ne tik paplūdimiuose, bet ir šokių paviljone bei sporto aikštėse, nemokamai galėjo plaukioti valtimis Nemune. Sezono metu poilsiautojus iš Kauno į Kačerginę ir atgal net penkis kartus per dieną plukdė garlaivis.

Nepaisant to, tarpukariu Kačerginė buvo gerokai kuklesnis kurortas už itin populiarią kitapus Nemuno esančią Kulautuvą, kuri buvo laikoma vienu geriausių šalies kurortų. Kodėl? Pasak kulautuviškių, čia saulės neužstoja pušynas, kaip kitapus Nemuno esančioje Kačerginėje, o jei Kaune lyja – tai Kulautuvoje esą saulė šviečia.

Manoma, kad šis miestelis kaip poilsiavietė buvo žinomas jau apie 1880 m., kai vietos gyventojai vasarotojams, kurių dauguma atvykdavo iš Kauno, užleisdavo savo trobas, o pirmieji vasarnamiai, kraštotyrininko Algirdo Marazo surinktais duomenimis, Kulautuvoje ėmė kilti dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Į išskirtines gamtos sąlygas, puikiai tinkančias vasarvietei, dėmesį atkreipę vokiečiai planavo čia įrengti pasaulinio garso kurortą, kurį su Kaunu jungtų tramvajaus linija.

Didžiulio lankytojų antplūdžio iš Lietuvos ir užsienio miestelis sulaukė 1929 m., kai gydytojas Ovsiejus Portnovas atidarė pirmąją Kulautuvos sanatoriją, kurioje buvo gydomi širdies, nervų, plaučių ligomis, cukralige bei podag-
ra sergantys ligoniai, tačiau Kulautuvos aukso amžius prasidėjo 1933 m., kai miesteliui buvo suteiktas kurorto statusas. Jo įkūrėju laikomo pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko (1884–1944) rūpesčiu buvo parengtas kurorto planas, gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. Platų, iki 1,5 km ilgio švaraus smėlio paplūdimį, suskirstytą zonomis į bendrą, moterų ir vyrų, saugojo patyrę plaukikai su valtimis. Taip pat buvo suskirstytos ir maudymosi vietos. Nusižiūrėjus į Čikagą paplūdimyje buvo įrengta speciali drabužinė su kabinomis atskirai vyrams ir moterims, veikė bufetas, buvo įrengta antroji garlaivių prieplauka, kad atvykstantieji išlipę iš garlaivio iškart galėtų eiti maudytis. Maudymosi vietoje Nemunas buvo negilus, dugnas grynas, padengtas smulkiu žvyru.

Kurorte buvo įrengtas paviljonas orkestrui, šokių, kriketo, kitų žaidimų aikštelės, autobusų stotis su sale, kurioje rodytas kinas, rengti vaidinimai, o 1935 m. iškilęs medinis viešbutis buvo laikomas moderniausiu Baltijos valstybėse.

Visa tai lėmė, kad nuo 1,3 tūkst. žmonių, kurie nuolat vasarojo Kulautuvoje 1933 m., 1935 m. jų pagausėjo iki 2 tūkst. 1936 m. čia vasarojo jau apie 3,1 tūkst. žmonių, o šeštadieniais ir sekmadieniais kurortą užplūsdavo dar didesnis būrys, ir prie Nemuno prisiglaudusį miestelį poilsiautojų skaičiumi lenkė tik Palanga.

Skaičiuojama, kad ketvirtajame XX a. dešimtmetyje per sezoną savaitgaliais į Kulautuvą atplaukdavo arba atvažiuodavo nuo 4 iki 5–7 tūkst. vasarotojų. Būtent čia savo vilas turėjo operos primadona Vladislava Polovinskaitė-Grigaitienė, vidaus reikalų viceministras Brunonas Štencelis, ilsėjosi ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir kiti politinio bei kultūrinio šalies elito atstovai, užsienio šalių ambasadoriai.

Nemuno krantus sujungs laivelis

Pastaraisiais metais turistų Kauno rajone vėl pastebimai gausėja: užpernai čia apsilankė 23,4 tūkst. žmonių, pernai – tūkstančiu daugiau. Dažniausiai čia lankosi po šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai, bet netrūksta svečių ir iš Vokietijos, Baltarusijos, Lenkijos. Ypač daug svečių atvyksta į kasmet Kulautuvoje vykstantį tarptautinį bardų festivalį „Akacijų alėja“, jau seniai tapusį miestelio vizitine kortele ir sutraukiantį tūkstančius dainuojamosios poezijos mėgėjų.

Kačerginę kelis pastaruosius dešimtmečius garsino „Nemuno žiedas“ – vienintelė Lietuvoje speciali beveik 3400 m ilgio automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasa, kurioje vykstančios varžybos sukviečia ne tik profesionalus, bet ir šių sporto šakų mėgėjus.

Prie šių miestelių prisideda ir Zapyškis. Nors tarpukariu kurortu jis nebuvo laikomas, o mūsų laikais jį labiausiai garsino kasmetinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“, į abipus Nemuno besidriekiančią kurortinę teritoriją įtraukta ir dalis šios seniūnijos – apatinė Nemuno terasa su pakrante ir slėnyje stovinčia gotikine Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

„Suteikiant Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio kurortinės teritorijos statusą didžiausios reikšmės turėjo graži gamta – miškai, Nemunas ir jo slėnis. Ne mažiau svarbu buvo ir natūralus mineralinis vanduo, kurio gręžinys yra Kulautuvoje, sveikatai palankus mikroklimatas, sudarantis sąlygas plėtoti senas miestelio kurortinio gydymo tradicijas, bei mūsų ir partnerių atlikti darbai“, – sako Kauno rajono savivaldybės meras V.Makūnas, įsitikinęs, kad 
 vis gausesnį būrį svečių, užsukančių praleisti laisvalaikio, čia vilioja per kelerius pastaruosius metus įvykusios ir tebevykstančios permainos.

Ruošdamasi sutikti gausėjantį būrį svečių Kauno rajono savivaldybė nutiesė dviračių takus abiejuose Nemuno krantuose, buvo įrengtos net kelios upių prieplaukos, tad kurortinę teritoriją iš Kauno galima pasiekti ir laivu. Vien į prieplaukas ir dviračių takus jau investuota apie 10 mln. eurų. Rekonstruota ir 2,1 km kelio atkarpa nuo Kauno–Jurbarko plento iki Kulautuvos centro, todėl pagerėjo susisiekimas su šiuo miesteliu. Maždaug 1,5 tūkst. gyventojų turinčiai Kulautuvai patrauklumo suteikia sveikatingumo trasos, ES reikalavimus atitinkantis paplūdimys, sutvarkytos viešosios erdvės.

„Šiandien kulautuviškiai džiaugiasi ir moderniausia Baltijos šalyse Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kulautuvos kardiologijos ir neurologijos reabilitacine ligonine, prieš metus persikėlusia į naują modernų pastatą. Į ją LSMU investavo apie 5,5 mln. eurų ir jau galvoja apie tolesnę plėtrą“, – vardija meras.

Jis priduria, kad jau šią vasarą miestelyje turėtų būti dar judriau – privati bendrovė Kulautuvos karjere žada pramogas visai šeimai vandenlenčių parke, o dviratininkus ir kitus keleivius tarp Kulautuvos ir Zapyškio jau nuo gegužės vidurio plukdys nedidelis pramoginis laivelis. Vienu metu juo galės plaukti iki 12 žmonių, bus galima perkelti šešis dviračius.

Reikšmingų permainų įvyko ir Nemuno slėnyje įsikūrusioje Kačerginėje. Pernai rekonst-ruota kelio atkarpa nuo Ringaudų iki Zapyškio, be to, į Kačerginę, kaip ir į Kulautuvą, iš Kauno galima atminti dviračiu.

Savo buvusį grožį atgauna medinis tarpukario kurorto paveldas – savivaldybės lėšomis restauruota vieno iš Kačerginės kurorto direktorių V.Reklaičio vila, o verslininkas Algirdas Pukis naujam gyvenimui prikėlė istorinę generolo P.Vaiciuškos vilą. Planuojama, kad restauruotos V.Reklaičio vilos bokštelyje vasarą galės lankytis turistai.

Į Kačerginę juos jau dabar traukia per mišką vingiuojantis Šaltinių takas, kuriuo einant galima pasiekti Pyplių piliakalnį. Šį paveldo objektą, kur, kaip spėjama stovėjusi nuo kryžiuočių besigynusių gyventojų medinė pilis, taip pat planuojama sutvarkyti.

Tikimasi, kad turistų padaugės ir atnaujinus Kačerginės lenktynių trasą „Nemuno žiedas“, kurią bendromis jėgomis siekia plėtoti Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamentas. Jos šeimininkų tikslai itin ambicingi: be žiedinių lenktynių trasos, čia turėtų atsirasti ir šiuolaikiškas kartodromas bei kitų automobilių sporto rungčių trasos, o gal net FIA standartus atitinkanti žiedinių lenktynių trasa.

Ar tai realu, parodys laikas, bet šią žiemą trasoje lankęsi Vokietijos kompanijos „Tilke“ ats-tovai, pasaulinio garso žiedinių lenktynių trasų inžinieriai, pabrėžė, kad nors reikia pasirūpinti didesniu trasos saugumu, kalnuotas reljefas, leidžiantis iš tolo matyti didelę trasos dalį, – išskirtinumas, kurį reikia dar labiau išnaudoti.

Jau nedaug trūksta, kad būtų baigta panemune besidriekianti dviračių trasa – Mažasis pakaunės turizmo žiedas. „Tai darni aktyviam laisvalaikiui, dviračių ir pažintiniam turizmui, poilsiui bei sveikatinimui pritaikyta infrastruktūra. Šis žiedas sudarys sąlygas pažinti Kauno rajoną tiek minant dviračio pedalus, tiek vaikštant ramiais pušynų takais. Dviračių takas, kurio ilgis bus apie 50 km, jungs Kauną su Nemuno slėnyje įsikūrusiais rajono miesteliais“, – pasakoja Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriaus pareigas einanti Aistė Plūkaitė.

Takas jau beveik nutiestas, trūksta tik atkarpos nuo Kačerginės iki Zapyškio, kur stovi vienas ryškiausių Nemuno slėnio akcentų ir vienas seniausių mūrinių statinių šalyje – XVI a. antrosios pusės Lietuvos gotikinės architektūros paminklas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Atliekant tyrimus ant jos sienų rasta gotikinės tapybos likučių, pasitvirtino ir spėjimas, kad prie jos kadaise buvo kapinės ir turgaus aikštė. Pernai buvo parengtas šios bažnyčios restauravimo bei aplinkos sutvarkymo projektas ir per kelerius artimiausius metus planuojama sutvarkyti jos stogą, langus, restauruoti freskas, įrengti šildymo sistemą, atlikti kitus darbus.

Architektai taip pat siūlo ant Nemuno šlaito įrengti ilgą saulutėmis ir kitais ornamentais, kurių buvo aptikta ant senovinių koklių, papuoštą suolą. Nuo jo būtų galima gėrėtis ir šventove, ir įspūdingais Nemuno slėnio vaizdais. Kadangi muzikos atlikėjai giria puikią bažnyčios erdvių akustiką, A.Plūkaitė tikisi, kad tai įgyvendinus bažnyčios papėdėje galės vykti ne tik Zapyškį garsinantys aitvarų festivaliai, bet ir bendruomenės šventės bei koncertai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2017-m