Palanga, praėjusiais metais garbingai pateisinusi Lietuvos kultūros sostinės vardą, renginių kokybės kartelės neketina nenuleisti ir šiemet. Didžiausias ir gražiausias šalies kurortas naują sezoną pasitinka atsinaujinęs ir pagražėjęs. Turistus vilios nauji objektai, skirti kultūros, sporto ir kokybiško poilsio mėgėjams.

“Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad turistų Palangoje kasmet daugėja. Palyginti su 2012-aisiais, pernai svečių sulaukėme maždaug 20 proc. daugiau”, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Didžiausi turistų traukos centrai – Gintaro muziejus ir vienas gražiausių Rytų Europoje Birutės parkas – šiuo metu rekonstruojami.
“Pasinaudoję 3 mln. Lt ES finansine parama, sutvarkysime parko tvenkinį, iki jo vedančius takus, atkursime pavėsinę ir tvenkinio prieplaukėlę, istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį”, – darbus vardija Š.Vaitkus.
Gintaro muziejuje taip pat intensyviai vyksta renovacijos darbai. Jis šiandien svečius pasitinka neįprastu vaizdu – iš tolo akį traukia naujas varinis stogas, o pastato sienas dengia pastoliai. Tačiau lankytojams muziejus atviras – turtingą, nors ir šiek tiek mažesnę negu įprasta, gintaro ekspoziciją galima apžiūrėti prieš metus naujai įrengtame pastato cokoliniame aukšte.
Grafų Tiškevičių rūmus renovuojantys specialistai šiuo metu tvarko ne tik muziejaus fasadą – pastato pirmame ir antrame aukšte keičiamos elektros instaliacijos, apšvietimo, šildymo sistemos, klojamas originalus, rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno suprojektuotas meninis parketas.
“Liepos 6-ąją planuojame atidaryti atnaujintą pirmo aukšto vestibiulį. Čia veiks įvadinė muziejaus ekspozicija: grafų Tiškevičių laikų rūmų interjeras, baldai bei “grafas” su “grafiene” – istoriniais kostiumais papuošti manekenai”, – pasakoja Palangos meras.

Iš pelenų pakilo it feniksas
Prieš pusmetį Palangoje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė – restauruotas Kurhauzas. Gaisro nuniokoto pastato restauracija užtruko pusantrų metų ir atsiėjo per 3,7 mln. Lt. Kurorto simbolis it feniksas iš pelenų prikeltas bendromis savivaldybės, Vyriausybės ir Kultūros paveldo departamento jėgomis. Atstatyta Kurhauzo išorė, suremontuotas vidus: pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški lipdiniai, paklotas ąžuolo parketas, sienas papuošė autentiški tapetai, didžiojoje salėje suspindo XVIII a. pabaigos sietynas.
Kurorte pradėti koncertų salės rekonstrukcijos darbai. Ypatingas dėmesys skiriamas akustikai, naudojamos medžiagos, neleidžiančias patalpoje sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančios nuo triukšmo sklidimo į aplinką. Ovali salės erdvė pasižymės ir išskirtiniu apšvietimu – šviesa į patalpas pateks pro viršutinį stoglangį ir fasadinėje sienoje “įpjautus” langus.
Koncertų salėje bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę.

Daugiau aktyvaus poilsio galimybių
Balandžio viduryje Palangoje duris atvėrė 14,5 mln. Lt kainavęs universalus tarptautinius standartus atitinkantis sporto kompleksas. Jis ne tik pagerins Palangoje apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sportą bei aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko gyvenimo būdo bei aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.
Sporto salę specialiu tinklu galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių – jose vienu metu gali vykti krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės.
Komplekse įrengtos 1100 sėdimų vietų išstumiamos tribūnos, modernių treniruoklių sporto salės, persirengimo kambariai su sanitariniais mazgais, dušais.
Netrukus bus renovuoti šalia šio komplekso esančio miesto stadiono lengvosios atletikos takai.

Kyla kempingas ir tiesiams aplinkkelis
Nemirsetoje, vos 300 m iki jūros, kyla kempingas: jau nutiestos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkyta įvažiavimo infrastruktūra, rengiamos 58 vietos kemperiams, dušai, skalbyklos, maisto gaminimo blokas, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės.
Svečių patogumui visa kempingo teritorija bus apšviesta, atsiras pastatas atvykusiems priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 14 poilsio namelių ir 59 vietos, skirtos palapinėms bei automobiliams.
Važiuojantieji į Palangą pastebi, kad prasidėjo aplinkkelio tiesimo darbai. Tai pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Jo vertė siekia beveik 125 mln. Lt.
8,25 km Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis ir nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Tiesiant aplinkkelį netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.