Pusė Lietuvos kurortų tebesiblaško ieškodami savo veido. Dar didesnis sąstingis tvyro kurortinėse vietovėse – jos nei žino, nei ieško savito stiliaus poilsiautojams vilioti.

Šią savaitę Vyriausybė savo posėdyje turėtų svarstyti įvairias prioritetines programos priemones. Viena jų susijusi su kurortais.
“Teisinę bazę, reglamentuojančią kurortuose teikiamas paslaugas, sutvarkėme, Turizmo įstatymą priėmėme, bet jame vis dar yra spragų – pirmiausia dėl vartotojų teisių apsaugos, – aiškina Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, kelintus metus judinantis užsistovėjusius kurortų reikalus. – Mes stengiamės reklamuoti savo sveikatos atkūrimo ir sveikatinimo paslaugas užsienyje, bet užsieniečiai pasigenda mūsų kurortuose teikiamų paslaugų metodų ir metodikų mokslo pagrindimo.”
Pasirodo, tik lietuviai iš esmės nereiklūs kurortuose teikiamoms paslaugoms. Retas kuris vietos gyventojas gilinasi į mineralinio vandens, purvo, halokamerų poveikio sveikatai ir sveikatinimui mokslinį pagrįstumą. O užsieniečiai, kaip pastebi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas gydytojas Antanas Matulas, atvykę į Lietuvą su privačių sveikatos draudimo fondų polisais pasigydyti ar pasisveikatinti, išvažiuodami prašo pateikti procedūroms naudoto mineralinio vandens, purvo sertifikatus bei moksliškai pagrįstų poveikio sveikatai įrodymų.
Tad poilsiautojams iš užsienio spaudžiant kurortologus, o šiems – politikus, Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl kurortologinių mokslo tyrimų intensyvinimo. Tokius tyrimus turėtų atlikti Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.
Ryškėja ir dar viena problema, kurią jau netrukus teks spręsti. Pasak Lietuvos kurortų asociacijos vykdomosios direktorės Jurgitos Kazlauskienės, Lietuvoje jau kuris laikas neberengiami kurortologai: “Vyresnė karta jau nueina, bet jų nėra kam pakeisti, nes universitetai rengia tik šeimos gydytojus. Tad vis akivaizdesnė tampa gydytojų kvalifikacijos SPA centruose bei sanatorijose problema. Ir čia reikės tiek Vyriausybės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos įsikišimo.”
Taigi žvilgtelėkime, kaip šiandien atrodo mūsų kurortai bei kurortinės vietovės ir į ką jos transformuosis per artimiausius metus. Pagaliau – ar tikrai verta vykti poilsiauti ar sveikatintis į visus lietuviškus kurortus ir kurortines vietoves?

Kurortų vadovai nesimoko iš Druskininkų
Nė vienas pašnekovas, kad ir kokiai institucijai ar partijai atstovautų, neturėjo nė vieno priekaišto tik Druskininkams. “Jie viską darė laiku ir teisingai, – pripažįsta G.Miškinis, prisimindamas Druskininkus 2000-aisiais: su aptriušusiomis ar net visiškai nugyventomis sanatorijomis ir gydyklomis užkaltais langais. – Tada Vyriausybė skyrė jiems 8 mln. Lt gydykloms atgaivinti. Ir jie ne tik atgaivino gydyklas, sanatorijas, bet atgaivino ar sukūrė visą reabilitacijos, sveikatinimo ir poilsio industriją. O štai panašių gydyklų turėjusi Palanga taip ir liko tame pačiame lygyje, nieko nepadarė.”
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad kurorto sėkmė labiausiai susijusi su tuo, kokio akipločio žmogus vadovauja savivaldybei ir kokio veržlumo bei kūrybingumo komandą meras turi.
“Tiek Ūkio, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos padarė viską, ko kurortai prašė, – sutvarkė ir toliau koreguoja teisinę bazę, bet reikia, kad ir patys kurortų vadovai pradėtų vadovautis rinkodaros principais: jie turi galvoti ir apie miesto išvaizdą, ir apie turistų pritraukimą, ir apie pasiekiamumą”, – aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistas Almantas Kranauskas.
Mat, pasak jo, užsienio turistai skundžiasi, kad atskristi iš kitos šalies iki Vilniaus ar Kauno trunka trumpiau, nei pasiekti patį kurortą. “Kurortų vadovai turi veikti taip, kad prekė eitų pas klientą, o ne klientas į juos belstųsi”, – vaizdžiai lygina A.Kranauskas.
G.Miškinis pastebi, kad nevisi kurortai nori mokytis iš sėkmingų kolegų. Štai, Druskininkai, anot Ūkio ministerijos kanclerio, sunkmečiu ne virkavo, o galvojo, kaip gauti naudą net iš sunkmečio. Tad maždaug perpus kritus statybos ir remonto prekių bei paslaugų kainoms jie iš naujo pertiesė visas gatves, paklojo šaligatvius. “Anksčiau Druskininkams reikėdavo maždaug 2 mln. Lt tik pavasarį besirandančių duobių užlyginimui, dabar jie šituos pinigus panaudoja paskolai, kurią ėmė gatvėms tiesti, grąžinti”, – Druskininkų valdžią giria G.Miškinis.
Arba štai, anot A.Kranausko, Birštono administracija, nors daro nemažai, galėtų suktis sparčiau: “Birštone, palyginti maži turistų srautai, nes mažai traukos centrų. O, kai nėra turistų, nėra ir pinigų tiems traukos centrams kurti. Bet laukti irgi negalima. Reikia pasitelkti rinkodarą ir tie pinigai ateis. Kurortams būtina skolintis, investuoti ne tik į įstaigas, o į visą miesto infrastruktūrą, tik tada pasimatys daugiau turistų”, – pabrėžia A.Kranauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.