Pastarąjį pusmetį vieni nekilnojamojo turto plėtotojai ir ekspertai vadina rinkos stabilizacijos ar stabilaus vystymosi laikotarpiu, kuris, kai kurių iš jų teigimu, prasidėjo jau pernai, kiti sako, kad plėtotojai šiemet labai aktyvūs, ir primena, jog įsigyjama rekordiškai daug būstų. Treti pastebi, kad pirkėjų aktyvumas, palyginti su 2016 m., nebeauga, nors būsto įperkamumas didėja, o kainos prieškrizinio lygio dar nepasiekė, ir įspėja, jog dalis būstų gali būti statomi „į sandėlį“.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Ir plėtotojai, ir analitikai, apžvelgdami pirmojo šių metų pusmečio rezultatus, taip pat pastebi, kad aktyviai perkamas antrasis būstas, po nedidelio atoslūgio vėl kyla nuomojamų būstų kainos, o investuojantieji į būstą nuomai, nors jau kurį laiką skamba įspėjimai, kad šiame segmente temperatūra kyla, taip pat nemažina tempų. Pasak jų, kol kas dar sunku pasakyti, kaip šią rinką paveiks nuo liepos 1 d. įsigaliojusios naujovės, susijusios su paskolų būstui įsigyti teikimu, tačiau kitais aspektais artimiausiu metu tendencijos liks panašios, o nuomotojai vis aktyviau žvalgosi į tradicinei investicijai skirto būsto segmentą – būsto, skirto trumpalaikei nuomai.

Nuomos kainos vėl kyla

Liepos antroji pusė ir rugpjūtis jau ne vienus metus sostinėje tradiciškai įsuka būsto nuomos kainų augimą: naujo būsto ieško ir abiturientai, planuojantys tęsti mokslus ar įsidarbinti Vilniuje, ir universitetų absolventai, kurie baigę studijas išsikrausto iš bendrabučių.

Ar taip bus ir šiemet? Šių metų pradžioje ekspertai prognozavo, kad nuomos kainų augimą gali pradėti stabdyti vis didėjanti pasiūla. Kita priežastis – kylant atlyginimams ir didėjant būsto įperkamumui vis daugiau žmonių, užuot nuomojęsi būstą, jį pirks, todėl gali mažėti ir potencialių nuomininkų gretos.

Nepaisant to, artėjant būsto nuomai paieškos pikui, žiemą šiek tiek smuktelėjusios kainos sostinėje vėl ima kilti ir, rinkos stebėtojų duomenimis, jau praaugo pernai liepą buvusias kainas. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ kainų Lietuvoje apžvalgoje nurodoma, kad nuomos kaina Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose gegužę svyravo tarp 160–310 Eur/mėn. už vieno kambario butą, 210–420 Eur/mėn. už dviejų kambarių butą, 230–450 Eur/mėn. už trijų kambarių butą. Miesto centre nuomos kaina svyravo tarp 250–410 Eur/mėn. už vieno kambario butą, 280–580 Eur/mėn. už dviejų kambarių butą, 350–800 Eur/mėn. už trijų kambarių butą.

„Kainos kyla. Jei lyginsime 2016 m. birželį ir 2017 m. birželį, Vilniuje pasiūlos kainos padidėjo apie 4 proc.“, – patvirtina portalo „Aruodas.lt“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Šio portalo statistikos skaičiuoklės duomenys rodo, kad praėjusių metų birželį vidutinė pasiūlos kaina buvo 8,8 euro už kv. m. Aukščiausiai pernai ji buvo pakilusi liepą–rugpjūtį, iki 9 eurų už kv. m, o žemiausiai nukritusi pernai spalį–gruodį, kai siekė 8,49–8,53 euro už kv. m. Jei lyginsime su pernykščiu piku, šiuo metu kaina pakilusi vos 25 centais, iki 9,25 eurų už kv. m. Taigi išsinuomoti dviejų kambarių 50 kv. m butą vidutiniškai turėtų kainuoti 12,5 euro brangiau negu pernai, arba šiek tiek daugiau negu 460 eurų per mėnesį. Tiesa, skirtinguose sostinės rajonuose, net ir miegamuosiuose, kainos skiriasi, ir yra tokių rajonų, kuriuose kaina bent kol kas truputį mažesnė negu pernai liepą. Bet juk liepa tik įpusėjo, tad didysis kilimas, tikėtina, tik prasideda.

Socialiniuose tinkluose būsto ieškantieji piktinasi, kad nuomotojai tiesiog lupa nuomininkams kailį, o šie atkerta, kad įsigyti ir įrengti butą taip pat kainuoja vis brangiau, ir jei nenori mokėti šeimininkui, įsigyk savo. Netrūksta ir patarimų rinktis ne sostinę, bet iš esmės panašios tendencijos vyrauja ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Čia, kaip ir Vilniuje, būsto nuomos kainos žemiausiai buvo nukritusios vėlyvą rudenį ir žiemą, o dabar vėl pamažu kyla. „Jei palyginsime 2016 m. birželį ir 2017 m. birželį, Kaune būsto nuomai pasiūlos kainos padidėjo apie 9 proc., Klaipėdoje liko panašios, Šiauliuose padidėjo apie 12 proc.“, – sako V.Steponavičiūtė.

Didinti būsto nuomos kainas gali ir neseniai įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos: jei nuomininkai, kurie privalo nurodyti, kur gyvena, nori deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nuomotojai, kurių dalis anksčiau vengdavo pasirašyti sutartis ir mokėti mokesčius, šiuo verslu turės užsiimti skaidriai – sumokėti gyventojų pajamų mokestį ar įsigyti verslo liudijimą. Tai papildomos išlaidos, kurias daugelis linkę perkelti ant nuomininkų pečių.

Nuomos sektorius dar neperkaito

Daugėjant butų, skirtų nuomai, didėja ir neišnuomotų butų pasiūla rinkoje, todėl „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa prieš gerą pusmetį prognozavo, kad nuomai skirtų, bet neišnuomotų butų skaičius sostinėje nuo maždaug 2200 (apie 10 proc. sostinėje nuomojamų butų fondo), buvusių 2017 m. pradžioje, ilgainiui gali pasiekti 2800–3000, ir įspėjo, kad „didėjant konkurencijai nuomos kainos ir grąža mažės, o investicijos į būstą patrauklumas sumenks“. Tačiau kol kas tautiečių apetitas uždirbti iš nuomos nemažėja.

Nemažina jo ir vis dažniau skambantys įspėjimai, kad kelerius pastaruosius metus buvusios itin populiarios investicijos į būstą nuomai patrauklumas menkės, nes grietinėlė jau nugriebta, o rizika didėja, ypač jei būstą įsigijote su paskola ir palūkanų normos pradės kilti, o nuomos kainos neaugs. Bet kol kas pelnas nemažėja, uždirbti iš indėlių neįmanoma, akcijų birža ir kiti alternatyvūs būdai „įdarbinti pinigus“ daugeliui tebėra kaip nepažįstamas miškas tamsią naktį, o čia be didesnio vargo kasmet prikapsi keli procentai metinės grąžos. Pasak „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Remigijaus Pletero, tokios investicijos pelningumas siekia apie 4–6 proc. per metus.

Be to, griežtinama bankų skolinimo būstui politika daugiau ar mažiau apribos norinčiųjų įsigyti nuosavą būstą galimybes ir dėl to daliai žmonių nepavyks iš būsto nuomininkų stovyklos pereiti į savininkų stovyklą. Todėl ar reikia stebėtis, kad, nepaisant prognozių, investicija į būstą nuomai ir toliau laikoma patrauk-lia, pelninga ir saugia investicija?

Lietuvos banko (LB) atliekamos nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausos duomenimis, Vilniuje naujos statybos butus nuomai perka beveik kas trečias pirkėjas. Kaune ir Klaipėdoje tokių yra perpus mažiau – apie 15 proc. Plėtotojai skaičiuoja, kad vidutiniškai apie 10–15 proc. naujų butų Vilniuje perkama ketinant juos išnuomoti, bet sostinėje yra ir itin patrauklių vietų, kur šis skaičius gerokai didesnis. „Tokia statistika pasižymi tik pavieniai projektai, bet kai kuriuose projektuose, esančiuose arti did-miesčio centro, iki 30 proc. būstų nuperkama kaip investicija“, – atskleidžia R.Pleteras.

Todėl kai kurie „Veido“ pašnekovai tikina, kad rinka dar neperkaitusi ir būstą nuomai galima įsigyti ir už skolintus pinigus.

„Kol nuomos kainos gana didelės ir yra nuomojamo būsto poreikis, o lėšų, uždirbamų iš nuomos, užtenka iš banko paimtai paskolai aptarnauti ir dar lieka – viskas tvaru. Juo labiau kad imant paskolą pirmam būstui iš banko galima pasiskolinti iki 85 proc. reikiamos sumos, o skolinantis antram būstui bankas suteikia mažesnę paskolą – 60–70 proc. ar dar mažiau. Kai žmonės įdeda daugiau savų pinigų, jie nėra linkę aklai rizikuoti: skaičiuoja, vertina, o ne bėga kaip akis išdegę, kaip buvo prieš krizę 2006 ar 2007 m.“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pastebi, kad pirkti būstą tikintis uždirbti pastaruoju metu itin populiaru, tačiau negalima teigti, jog būsto nuomos rinka jau įkaitusi beveik iki raudonumo. „Nuomai perkama labai daug, nes gyventojai šiame sektoriuje mato verslo galimybę, didesnę grąžą, negu investuojant savo lėšas į indėlius ar kitas turto klases, bet teigti, kad ši rinka perkaitusi, būtų per drąsu“, – sako ji.

Tačiau pasak „Inreal“ analitiko R. Žulpos, nors kainos kol kas kyla, pastaruosius dvejus metus Vilniaus nuomos rinkoje vidutiniškai visą laiką yra maždaug 2 tūkst. butų nuomai pasiūla, todėl investicija tampa rizikingesnė. „Birželio pabaigoje jų pasiūla šiek tiek sumažėjo ir buvo siūloma išsinuomoti apie 1750 butų, tačiau nereikėtų daryti skubotų išvadų, nes artėjant rudeniui paprastai šokteli siūlomų butų skaičius. Be to, didėjanti konkurencija tarp nuomotojų kainas koreguoja“, – aiškina analitikas.

Pašnekovai taip pat pastebi, kad didėjant pasiūlai išrankesni tampa ir nuomininkai. Jie mieliau renkasi geriau įrengtą butą naujos statybos name, o ne daugiau ar mažiau paremontuotą sename daugiabutyje, todėl tikėtina, kad pirmiausia mažės senesnių butų nuomos kaina, bet jų paklausa išliks. „Yra nemažai žmonių, kurie negali peržengti finansinio barjero ir įpirkti brangesnių, prašmatnesnių butų, todėl jiems tenka rinktis būstą senos statybos name. Be to, net didesnio finansinio manevro laisvę turinčios šeimos kartais renkasi, tarkim, senos statybos būstą jiems patrauklesniame Antakalnyje, o ne naujos statybos, bet miegamųjų rajonų pakraščiuose“, – ne nurašyti senuosius daugiabučius, o pasirūpinti jų renovacija ir prikelti naujam gyvenimui, nes šis segmentas taip pat turi savo klientų, ragina I.Genytė-Pikčienė.

Didės trumpalaikės nuomos patrauklumas

R.Žulpos teigimu, didelė konkurencija būsto nuomos sektoriuje vis dėlto po truputį mažins investavimo į šį sektorių patrauklumą. „Manau, kad šie metai bus stabilumo laikotarpis ir nuomos kainos jau nekils. Jau dabar kai kuriais atvejais ilgalaikės nuomos kainos mažėjo, nes besinuomojančiųjų derybinės pozicijos yra gerokai stipresnės, negu buvo prieš metus“, – sako „Inreal“ analitikas.

Pasak jo, jau dabar dalis žmonių ieško alternatyvių investavimo būdų, nes būsto nuomai segmente jau negalima tikėtis tokios didelės grąžos kaip seniau.

Jam pritaria ir I.Genytė-Pikčienė, sakydama, kad investicija į būstą nuomai išliks, bet ilgalaikės nuomos rinka jau yra beprisisotinanti, todėl plėtosis alternatyvi kryptis – trumpalaikė nuoma. „Galima nuomoti ne tik studentams ar atvykstantiems dirbti žmonėms. Dabar vis labiau populiarėja trumpalaikė nuoma keliautojams, poilsiautojams per „Booking.com“ ir kitus tinklus, nes turistai renkasi ne tik viešbučius. Manau, žmonės vis labiau išnaudos šią nišą, nes jei turite butą patrauklioje vietoje, trumpalaikės nuomos pajamingumas yra daug didesnis negu ilgalaikės nuomos, nors tai kelia daugiau rūpesčių. Puikus pavyzdys yra Druskininkai – ten nekilnojamojo turto rinka dūzgia ir kainos tikrai ne iš mažiausių. Panašia linkme eina Birštonas, pajūrio miesteliai“, – pabrėžia DNB banko vyresnioji analitikė.

Būtent tokias tendencijas pastebi ir M.Statulevičius: „Naujų projektų vystoma ir Druskininkų centre, ir pakraščiuose, ir rinka čia gana aktyvi – žmonės ne tik įsigyja antrąjį būstą sau, bet ir perka tam, kad išnuomotų. Nors ir ne taip sparčiai, šis sektorius auga ir Palangoje, Kuršių nerijoje, kuri taip pat įdomi investuotojams. Nauji būstai, skirti poilsiui, paprastai mažesni už įprastus, juose neretai diegiamos technologinės naujovės, nes atsiranda išmaniojo valdymo poreikis. O įsigijusieji senesnės statybos būstą eina tradiciniu keliu – atiduoda jį valdyti kokiai nors įmonei arba samdo vietinius jam tvarkyti, įleisti nuomininkus ir už tai gauna tam tikrą užmokestį.“

Pasak M.Statulevičiaus, antras būstas kurorte dažniausiai perkamas iš savų lėšų. O į klausimą, ar patartų būstą nuomai įsigyti skolinantis iš banko, I.Genytė-Pikčienė atsako, kad investuotojų guru ir sėkmingiausiu investuotoju pasaulyje laikomas JAV verslo magnatas Warrenas Buffetas yra juokavęs, esą kai rinkomis pradeda domėtis jo valytoja, jis pats skubiai išparduoda turimus vertybinius popierius.

„Kai kyla ažiotažas, daugybė žmonių masiškai perka vertybinius popierius, bet tada gresia korekcija, nes akcijų kaina kyla ne dėl gerėjančios įmonių situacijos, bet dėl perteklinės nepagrįstos paklausos, – aiškina ji. – Tokios situacijos Lietuvos būsto nuomos rinkoje dar nėra, bet aktyvumas tikrai buvo nemažas ir nuomos pajamingumas gali po truputį pradėti trauktis. Tad ketinantiems įsigyti būstą tokiam tikslui už paskolą būtina labai blaiviai įvertinti savo finansines galimybes, kitus rizikos veiksnius ir alternatyvas – kas būtų, jei, pavyzdžiui, ateityje išaugus palūkanų normai būsto išnuomoti kurį laiką nepavyktų“.

NT rinkoje – stabilizacija

Šių metų vasaros pradžioje nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvesnė nei įprastai šiuo metų laiku. Registrų centro duomenimis, pernykščius rodiklius aplenkė tiek šio birželio, tiek bendri pirmojo pusmečio rezultatai. Negalutiniais duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį Lietuvoje sandoriais perleisti 11 645 nekilnojamieji daiktai. Tai 7 proc. daugiau negu pernai birželį ir beveik tiek pat, kiek šių metų gegužę, kai buvo perleistas 11 761 nekilnojamojo turto objektas. Iš viso per pirmąjį metų pusmetį šalyje sandoriais perleisti 60 457 pastatai ir sklypai – 3,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Kita vertus, kaip skelbia Registrų centras, Vilniuje, kuris tradiciškai buvo šalies nekilnojamojo turto plėtros lyderis, butų per pirmuosius šešis šių metų mėnesius nupirkta mažiau nei pernai. „Susidomėjimas individualiais namais pirmąjį šių metų pusmetį šalyje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., išaugo 7,8 proc., o butų pirkėjai naujo būsto dairėsi maždaug taip pat, kaip pernai: per šešis mėnesius pernai buvo perleista 16 051 butas, o šiemet 16 295, bet Vilniuje pardavimas nežymiai smuktelėjo. Per pirmąjį pusmetį sostinėje buvo perleisti 5038 butai ir 348 individualūs namai, arba 3,3 proc. ir 7 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis praėjusių metų mėnesius“, – skelbia Registrų centras, skaičiuojantis ir naujų, ir senų butų sandorius.

Tačiau ir nauji butai šiemet buvo perkami vangiau negu pernai: „Inreal“ duomenimis, 2017 m. per šešis mėnesius parduota 1950 butų – apie 6,7 proc. mažiau nei prieš metus, o bend-ras neparduotų (laisvų ir rezervuotų) butų lygis sostinėje išaugo iki maždaug 4200.

Nepaisant to, statytojai yra gana aktyvūs: vien Vilniuje šiuo metu plėtojama daugiau kaip 100 naujų projektų, o iš viso rinkai per 2017 metus bus pasiūlyta daugiau kaip 4 tūkst. naujų butų. „Kaunas taip pat vejasi, plėtojama apie 30 projektų. Šiek tiek kitaip yra Klaipėdoje – ten nauji projektai plėtojami atsargiau, nes yra nemažai neparduotų anksčiau pastatytų butų“, – pasakoja M.Statulevičius.

Kad plėtotojai didina apsukas, patvirtina ir UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. Jo teigimu, vien per pirmąjį šių metų pusmetį plėtotojai pasiūlė beveik 2200 naujų butų, arba 33 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. „Trejus metus iš eilės bent penktadaliu didėjęs būsto pardavimas paskatino vystytojus siūlyti rinkai naujų projektų“, – teigia jis, tačiau pripažįsta, kad pirkėjai įsigijo apie 2 tūkst. butų, arba 2,5 proc., mažiau nei pernai.

R.Žulpa pastarąjį laikotarpį vis dėlto linkęs vadinti rinkos stabilizacijos ar stabilaus vystymosi laikotarpiu. Pasak jo, nors sandorių nedaugėja taip sparčiai kaip anksčiau, kainos stabilizavosi, todėl esą galima sakyti, kad į rinką atėjo stabilizacijos laikotarpis.

Nuosaikiu kainų didėjimą vadina ir „Ober-Haus“ analitikai. Pasak R.Pletero, šių metų pirmąjį pusmetį jos kilo 1–2 proc. priklausomai nuo šalies didmiesčio. Spartų kainų didėjimą sostinėje, pasak jo, amortizuoja tai, kad šiemet naujų butų pasiūla Vilniuje yra viena didžiausių.

Tačiau I.Genytė-Pikčienė teigia, kad kainos kyla gana sparčiai: „Augimo tempas šiemet, palyginti su pernai, paspartėjo, nes kai yra paklausa, pardavėjai į ją reaguoja. Bet kainos dar nėra pasiekusios tų aukštumų, į kurias buvo pakilusios 2008-aisiais.“

Ji priduria, kad nors pagal sandorių skaičių jau esame grįžę į prieškrizinius laikus, kai būsto rinkos aktyvumas buvo įspūdingai didelis (Vilniuje per 2016 m. įregistruotų butų sandorių kiekis didėjo 13 proc. ir bendras parduotų butų skaičius viršijo 1 tūkst.; tai 2 proc. viršijo 2007 m. rodiklius – B.Ž.), nerimauti nereikėtų, nes tai lemia objektyvios priežastys. „Šiemet darbo užmokestis kyla sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, bruto jis didėjo apie 10 proc. per metus, o augančios namų ūkių pajamos skatina žmones drąsiau elgtis ir įsigyjant būstą“, – aiškina analitikė.

Populiariausias, kaip rodo „Ober-Haus“ duomenys, ir toliau išlieka taupus ir nebrangus būstas didmiesčių pakraščiuose, kurį gali įpirkti didesnė dalis jo ieškančiųjų. „Tokio būsto – tiek naujų projektų, tiek senos statybos – pasiūla yra didžiausia. Išlieka populiarūs kotedžai – juos renkasi šeimos, galinčios įsigyti šiek tiek brangesnį būstą ir turinčios didesnio ploto poreikį“, – pasakoja R.Pleteras.

Jo teigimu, vien nuosavomis lėšomis šalies didmiesčiuose įsigyjama iki penktadalio perkamų būstų, o populiariausias sprendimas, jei pirkėjas atitinka LB ir pasirinkto komercinio banko nustatytus kriterijus, – skolintis iš banko maksimalią sumą, t.y. 85 proc.

„Vilniuje gyvenamąjį būstą apie 40 proc. gyventojų perka nesinaudodami bankų teikiamomis paskolomis. Ši dalis Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai sudaro apie 30 ir 25 proc. Visoje Lietuvoje su įkeitimu įsigyjamo būsto dalis sudaro apie pusę visų tokio tipo sandorių ir pastaruoju metu pamažu didėja“, – sako LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Pirkėjų galimybės senka?

Pašnekovų teigimu, pasakyti, kokios tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje susiklostys artimiausiu metu ir kaip ją paveiks naujas įstatymas, reglamentuojantis skolinimąsi, kaip elgsis mūsų emigrantai ir kokios įtakos turės Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos bei kiti procesai, kol kas sunku.

„Tai, kiek būstų reikia, priklauso nuo vadinamosios demografinės bangos. Dabar ji kyla. Jaunesnei bangai priklausantys 25–30 metų žmonės paprastai ieško pirmojo būsto, todėl kai jų daugiau, ūgteli ekonominės klasės, nedidelio būsto paklausa bei išskirtinio būsto patraukliose miesto vietose paklausa, kurią lemia jauni profesionalai. Vyresnei bangai priklausantys 50–60 m. amžiaus gyventojai neretai pasirenka mažesnį būstą patrauklesnėse miesto vietovėse arba keliasi į miesto pakraštį ar užmiestį, įsigyja kotedžą arba nuosavą namą. Taigi, tie, kurie būdami jauni pirko pirmąjį būstą, tarkim, 2007 m., dabar jau tikriausiai yra sukūrę šeimas ir sulaukę pagausėjimo, todėl keliasi į didesnius butus. Tai irgi aktyvina rinką“, – aiškina I.Genytė-Pikčienė.

Tačiau aktyvi, kaip ir iki šiol, bus tik didžiųjų miestų ir kurortų rinka. Pašnekovų teigimu, didieji statytojai kitus regionus vertina atsargiai, nes miesteliai mažėja ir nežinia, ar bus norinčių ir galinčių įsigyti naujos statybos butą. Nors Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje kuriamos darbo vietos ir būsto poreikis yra, kol kas sunku pasakyti, ar tai tvaru. Be to, mažesniuose miestuose turtingesni gyventojai mieliau statosi individualius namus, o didžiausias judėjimas ten vyksta antrinėje rinkoje. Kadangi gyventojai ieško butų atnaujintuose namuose, senieji daugiabučiai turėtų būti aktyviai renovuojami.

Pašnekovų teigimu, priežasčių kilti burbului taip pat nėra. DNB banko vyresnioji analitikė I.Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad būsto įperkamumo rodikliai geri, palūkanų normos žemos, atlyginimai didėja, o „bankų sistema taip pat pasimokė iš buvusios krizės ir stengiasi išvengti abiem pusėms skausmingų rinkos iššūkių, todėl visa tai suteikia namų ūkiams daugiau galimybių įsigyti būstą“. Tiesa, ji neatmeta, kad dėl to, jog fiksuota palūkanų norma bus nekeičiama visą paskolos sutarties laikotarpį ir didėja rizika bankams, šie gali kilstelėti palūkanas.

O „Brexit“ įtaką, pasak R.Žulpos, jau pajutome – kelis mėnesius rinkoje buvo juntamas sulėtėjimas, bet paskui esą viskas grįžo atgal į vėžes. Pereinamasis laikotarpis bus ilgas, tad jei neįvyks kokio nors didelio ekonominio sukrėtimo, nei rudenį, nei šiek tiek vėliau Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje „kataklizmų“ būti neturėtų.

Analitikas nesureikšmina ir galimų apribojimų įsigyti nekilnojamąjį turtą emigrantams, gaunantiems pajamas ne eurais, nes tokių žmonių nėra daug. Jo teigimu, ir paskolų išdavimo sugriežtinimas neturėtų išbalansuoti rinkos, nes jis skirtas paskolos ėmėjams apsaugoti.

Tačiau LB valdybos narys T.Garbaravičius pabrėžia, kad būsto rinka labai priklausoma nuo kredito, todėl jo pasiūlos ir kreditavimo sąlygų pasikeitimai turi reikšmingą poveikį būsto kainoms, o vartotojui palankesnės kredito sąlygos gali padidinti būsto paskolų paklausą.

Tad kaip šią rinką paveiks nuo liepos 1 d. įsigaliojęs naujas įstatymas, reglamentuojantis skolinimąsi ir labiau saugantis būsto paskolą imančius žmones, dėl kurių bankai turės įvesti papildomų saugiklių? Ar tai nesumažins būrio, kuris gali ir nori gauti paskolą jam įsigyti?

Pasak T.Garbaravičiaus, šis įstatymas suvienodins konkuravimo sąlygas visiems būsto paskolų teikėjams (tiek bankams, tiek ne bankams), padidins vartotojų apsaugą, rinkos skaidrumą ir pagerins vartotojų supratimą apie būsto paskolos sąlygas. „Kadangi įstatyme susisteminama dabartinė geroji vartotojui palanki Lietuvos rinkos praktika, kai kuriems bankams teks pagerinti standartines paskolų sąlygas“, – tikina jis.

Fiziniai asmenys, skolinantys lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės teikti ir būsto paskolas, tačiau tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas skolinamų lėšų dydis. O pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nepasikeitė: fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, ir toliau turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, įprastu atveju paskolos grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.

Tačiau T.Garbaravičius neatmeta, kad yra rizika, jog gali sumažėti būsto paskolų eurais pasiūla pajamas ne eurais gaunantiems klientams – tiek užsienyje dirbantiems emigrantams, tiek Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems, bet pajamas ne eurais gaunantiems gyventojams. Pasak jo, įstatymas nedraudžia teikti būsto paskolas užsienio valiuta, todėl teikti ar neteikti tokias paskolas yra pačių bankų ir kitų kredito teikėjų pasirinkimas.

„Daugelis didžiųjų bankų lyg ir neketina visiškai nebeteikti tokių paskolų, tačiau bankai nėra galutinai apsisprendę, kaip tai darys. Tačiau paskolos užsienio valiuta pasižymi didesne rizika. Teko girdėti, kad Lenkijoje po skaudžių pamokų su būsto paskolomis Šveicarijos frankais reikalaujama, jog kredito ir pajamų valiuta sutaptų. Be to, didelis Didžiosios Britanijos svaro ar Norvegijos kronos nuvertėjimas euro atžvilgiu gali baigtis klientų skundais“, – aiškina T.Garbaravičius.

Kita vertus, nors būsto paskolų užsienio valiuta pasiūlos sumažėjimas pablogintų emigrantų galimybes įsigyti būstą Lietuvoje, T.Garbaravičius neatmeta, kad tai galbūt šiek tiek pristabdytų šiuo metu didėjančias būsto kainas, nes jos mažiau priklausytų nuo dažniausiai didesnes pajamas gaunančių emigrantų ir būstas taptų įperkamesnis Lietuvoje dirbantiems ir gyvenantiems pirkėjams. Tačiau, pasak LB valdybos nario, tikslių duomenų apie būsto paskolų užsienio valiuta mastą bankas šiuo metu neturi, o galimas poveikis rinkai priklausytų ir nuo to, kokią būsto kainos dalį emigrantai paprastai dengia nuosavomis lėšomis.

Ir nors pirkėjų aktyvumas dėl įvairių priežasčių gali nebedidėti taip sparčiai, kaip buvo įprasta kelis pastaruosius metus, esminis pokytis, pasak M.Statulevičiaus, jau įvyko: „Po krizės labai svarbi tapo statytojo reputacija – žmonės pasižiūri, kokia įmonės istorija, kiek metų ji rinkoje, kas yra akcininkai. Didžioji dalis pirkėjų neskuba mokėti pinigų už rezervaciją, bet pasižiūri kelis projektus, domisi, koks garantinis laikotarpis, kaip ginti savo teises. Pirkėjai užaugo.“