Dėl menkesnio šiųmečio derliaus rudenį turėtų pabrangti duona, pienas, kava. Ekspertai stebisi Lietuvoje įsitvirtinusiu paradoksu: produktų žaliavoms brangstant kainos staigiai šauna į viršų, tačiau žaliavų kainoms nukritus gamintojai maisto produktus atpiginti dažniausiai “pamiršta”.

Didžiausią dalį maistui skirtų lėšų, Statistikos departamento duomenimis, lietuviai išleidžia mėsai, juodai duonai, virtoms dešroms, pienui bei maltai kavai įsigyti. Dauguma šių populiariausių produktų artimiausiu metu brangs.

Gamintojai tvirtina, kad kelti kainas juos verčia dėl nepalankių klimato sąlygų pasaulinėje rinkoje brangstanti žaliava.

Didžiausio prekybos tinklo “Maxima LT” atstovė Renata Saulytė informavo, kad netrukus dėl kavos pupelių brangimo pasaulinėje rinkoje Lietuvos parduotuvėse apie 15–20 proc. kils kavos kaina. Nuo metų pradžios šalyje brangsta grikiai, nuo spalio pradžios dėl kylančių grūdų ir miltų kainų daugiau mokėsime už duoną. Pasak R.Saulytės, didžiausia Lietuvos kepykla “Vilniaus duona” jau pabrangino dalį tiekiamos produkciją, o daugelis kitų duonos kepėjų pranešė netrukus kainas kelsiantys apie 10 proc. Šiuo metu taip pat didėja makaronų ir miltų didmeninės kainos, tad pirkėjai rudenį gali sulaukti ir šių produktų brangimo bangos.

“Jau senokai brangsta pieno produktai – tai viena, tai kita įmonė peržiūri savo kainas. Kol kas tik vienas pienininkas pranešė apie ketinimą branginti produkciją rugsėjį, bet gali būti, kad ir kiti pienininkai prisidės”, – apie dar vieną laukiantį kainų kilimą įspėja R.Saulytė.

Bendrovės “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas patvirtino, kad šiuo metu kylant pieno supirkimo kainoms pienas bei jo produktai parduotuvėse turėtų brangti. “Kiek ir kokių produktų kainos kils, negalime pasakyti, bet tai neišvengiama, jei žaliavinis pienas toliau brangs, o eksporto rinkose nebus pokyčių į gerąją pusę”, – aiškina pieno perdirbimo bendrovės vadovas.

Maisto produktų brangimas lietuviams skaudi tema. Vien dėl to, kad gyventojai maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams skiria 26 proc. visų vartojimo išlaidų. “Nors per keturiolika metų procentinė išlaidų dalis smarkiai sumažėjo (1996 m. gyventojai maisto produktams skyrė net 55,5 proc. visų vartojimo išlaidų), maistas ir nealkoholiniai gėrimai vis tiek sudaro didžiausią vartojimo išlaidų dalį”, – pabrėžia “Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Pasak jos, maisto kainos visoje Europoje jau beveik vienodos, o Lietuvos gyventojų pajamos gerokai mažesnės nei daugelio europiečių, todėl maistui lietuviai išleidžia kur kas daugiau nei vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. “Eurostato” duomenimis, dar 2005 m. europiečiai maistui vidutiniškai skyrė 15,6 proc.

Branginti duoną pagrindo nėra?

Įvairiems gamintojams paskelbus apie ketinimus branginti savo produkciją, maisto produktų kainas stebintys ir analizuojantys specialistai gūžčioja pečiais ir tikina pagrindo branginti būtiniausių maisto prekių, ypač duonos, nematantys.

“Perdirbėjai ar prekybininkai pasinaudoja tokiais reiškiniais, kaip prastas derlius ar vartojimo didėjimas, ir mano, kad tai priežastis kelti kainas”, – sako Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gabšys.

Panašią nuomonę išdėstė ir supirkimo bei mažmenines kainas Lietuvoje sekančio Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) atstovai, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas atlikti tyrimą dėl duonos kainų kėlimo.

Pastaraisiais metais ypač išryškėjo tendencija, kad maisto produktų gamintojai netrunka pakelti kainų, kai brangsta žaliava, tačiau jai pingant sumažinti produkcijos kainas pamiršta.

A.Gabšys pateikia akivaizdų pavyzdį: 2008–2010 m. birželį grūdų kainos sumažėjo 45 proc., tačiau duonos kaina nuėjo priešinga linkme – išaugo 3,3 proc. O šį rugpjūtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, ŽŪIKVC duomenimis, duona pabrango 12 proc.

“Kai 2007 m. naujo derliaus grūdų kainos pradėjo didėti, sutinku, kad turėjo kilti ir duonos kaina, nes tokių didelių kviečių ir rugių kainų dar nebuvo buvę. Tačiau kyla klausimas, kodėl 2009–2010 m. kritus grūdų kainoms duonos kaina nebekrito? Pažiūrėjus į duonos kainos struktūros grandinę matyti, kad per dvejus metus išaugo būtent duonos kepėjų ir prekybininkų dalis, o sumažėjo žemdirbių ir grūdų perdirbėjų”, – atskleidžia A.Gabšys.

Panagrinėjus Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudarytą duonos kainos struktūrą matyti, kad šiuo metu didžiausią dalį pinigų už parduotą duonos kilogramą pasiima kepėjai (42 proc.) ir prekybininkai (27 proc.). Per dvejus metus kainų didėjimą lėmė būtent kepėjų grandis, nes jų gaunama pajamų dalis augo labiausiai. 2010 m. birželį žemdirbiui už parduotą duonos kilogramą atiteko 8 proc. (2008 m. – 17 proc.) pajamų, grūdų perdirbėjai ar malūnininkai pasiėmė 6 proc. (2008 m. – 11 proc.), o duonos pramonės įmonės susižėrė 42 proc. (2008 m. – 35 proc.). Prekybininkų atsiriekiama dalis padidėjo 4 proc., iki 27 proc.

“Dabar duonos kepėjai naudojasi tuo, kad brangsta grūdai, ir stengiasi pagerinti savo ekonominę padėtį. Duonos kainos struktūroje matyti, kad grūdai ir miltai sudaro tik apie 14 proc. kainos, todėl kylančios grūdų kainos didelės įtakos duonos kainai neturėtų daryti”, – konstatuoja A.Gabšys. Pasak jo, kainų didėjimui įtakos gali turėti ir duonos pramonėje susidariusi monopolija, nes šioje rinkoje veikia vienintelis stambus žaidėjas – “Vilniaus duona”.

Tuo tarpu “Vilniaus duonos” generalinė direktorė Rita Ramanauskienė įsitikinusi, kad visuomenei pateikiama neteisinga informacija apie duonos kainas. “Mūsų šių metų septynių mėnesių finansiniai rezultatai rodo, kad pardavėme net šiek tiek daugiau tonų produktų, o pardavimo pajamos nukrito 22 proc. – 14 mln. Lt. Tai reiškia, kad vidutinė produktų kaina krito 22 proc.”, – aiškina R.Ramanauskienė.

“Vilniaus duonos” vadovė pridūrė, kad ŽŪIKVC duomenys neteisingi, nes ši organizacija skaičiuoja tik kelių aukščiausios kokybės produktų kainas, nors rinkoje – keli šimtai gaminių.

Pieno kainų paradoksai

Paradoksų, kai pingant žaliavai parduotuvėse produktai neatpinga, esama ir kituose sektoriuose. “Pieno supirkimo kaina nuo 2008 iki 2009 m. vasaros sumažėjo 50 proc., o parduotuvėse pieno kainos mažėjo tik 10–20 proc.”, – lygina A.Gabšys.

O per šiuos metus, ŽŪIKVC duomenimis, iš visų maisto produktų labiausiai brango būtent pienas ir jo produktai: šį rugpjūtį, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, grietinės kainos pakilo 29 proc., pieno – 26 proc., sviesto – 21 proc.
Bendrovės “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius L.Sasnauskas pabrėžia, kad pagrindinis kainų didėjimo veiksnys – per metus gerokai pakilusios pieno supirkimo kainos. Krizės metu sumažėjus paklausai, JAV ir Europos ūkininkai, neturėdami kur dėti pieno, skerdė karves, todėl rinkai šiemet šiek tiek atsigaunant pieno ėmė trūkti.

Vis dėlto Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiuota kainų struktūra atskleidžia, kad per pastaruosius dvejus metus daugiausiai iš pieno brangimo pasipelnė ne ūkininkai, o prekybininkai. Žemdirbiui tenkanti dalis už parduotą litrą pieno per dvejus metus iki šių metų birželio padidėjo vos vienu procentu (iki 28 proc.), perdirbėjo dalis sumažėjo nuo 43 iki 24 proc., o prekybininko – išaugo nuo 14 iki 31 proc.

“Reikia įvertinti, kad anksčiau perdirbėjai mokėdavo įvairiausius papildomus mokesčius prekybininkams – už lentynas ir pan. Dabar tokia praktika draudžiama, todėl tokie mokesčiai buvo įskaičiuoti į pagrindinę mažmeninę kainą”, – kodėl prekybininkų dalis didėjo, svarsto A.Gabšys.

Su tokiu teiginiu visiškai nesutinka bendrovės “Maxima LT” atstovė R.Saulytė, pabrėždama, kad maisto produktų grupėje pieno ir jo produktų antkainis yra pats mažiausias. “Prekybinio antkainio nedidiname nė vienoje iš šių kategorijų. Kadangi ir taip kyla kainos iš gamintojų pusės, o vartojimas nėra atsigavęs, esame suinteresuoti, kad kainos nedidėtų”, – tikina R.Saulytė.

O štai mėsos sektoriuje padėtis buvo visiškai kitokia nei pieno ir duonos gaminių – čia labiausiai kilo ne prekybininkų ar perdirbėjų apetitas, bet mokesčių dalis. Nepaisant fakto, kad PVM visai žaliai mėsai 2009 m. padidėjo nuo 5 iki 21 proc., per dvejus metus prekybininkai ir gamintojai kainų nepakėlė, nes rungėsi su turguose plačiai išsikerojusia šešėline ekonomika ir vartojimo sumažėjimu. Lietuvoje kiaulienos supirkimo kainos per dvejus metus sumažėjo 10 proc., o mažmeninės kumpio su kaulu kainos nukrito 15 proc.

Smarkiausiai susitraukė prekybininkams tenkanti dalis iš parduotos kiaulienos kilogramo: 2008 m. ji siekė 40 proc., o 2010 m. – 27 proc. Tuo tarpu labiausiai išaugo PVM dalis – nuo 4,8 iki 17,4 proc. “Kaip matome, šiuo atveju PVM dalis padidėjo prekybininkų sąskaita”, – konstatuoja A.Gabšys.