Arūnas Brazauskas
Arūnas BRAZAUSKAS
Kodėl brangs? Todėl, kad duoti didelį kyšį ir jį paimti teks išmaniau, o šiais laikais tai susiję su papildomomis išlaidomis.
Eligijaus Masiulio politinė savižudybė priminė „Euroviziją“. Įsivaizduokime, kad visi laukė aukščiausių balų, gal net pirmųjų vietų. Ir še tau kad nori – planuotas efektingas šuolis į politikos aukštumas baigėsi nesėkme. Atlikėjas vertėsi per galvą ir plojosi į grindis. Kol kas nežinia, kas kaltas dėl katastrofos – ar atlikėjas batraiščius blogai susivarstė, ar konkurentai keliais centimetrais į šoną patraukė efektingam triukui skirtą kilimėlį. Beje, tie konkurentai gali būti labai artimi saviškiai.
Palyginimą su „Eurovizija“ lydi nuostaba dėl banknotų. Atmintis išplukdo pavardę – Koreika. Tai personažas iš kultinio romano „Aukso veršis“, kurį rusų kalba parašė ankstyvo sovietmečio autoriai Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas.
E.Masiulis ir galbūt jam pinigus perdavęs Raimondas Kurlianskis dabar medituoja kartu su brangiais advokatais būtent todėl, kad elgėsi kaip tas Koreika – laikė pinigus lagamine. Yra lagaminas – atsiras ir Ostapas Benderis, arba Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurie ateis pinigų paimti. Tiesa, E.Masiulį įklampinusias sumas galima iškaišioti į švarko kišenes pluoštais po 500 eurų.
Apgailėjus iškilaus liberalo politinį saulėlydį gerklėje tvenkiasi ištarmė: „Kaltas ne Eligijus, kalta aplinka!“ Žinoma, galima stebėtis, kodėl grynaisiais, kodėl paliekant pirštų atspaudus (negi su pirštinaitėmis paėmė kaip mėsos pardavėjai – dabar net ir turguje?). Tačiau tas pinigų grynumas tik argumentas, kad veikiausiai ne sau ėmė, o partijai. Vienam kandidatui duos, kitam duos – žiūrėk, koncertų, alaus ir dovanėlių bus daugiau ir brangesnių, nei rodo rinkimų kampanijos sąskaitos-faktūros. Skirtumą planuota padengti tais koncerno „MG Baltic“ darbuotojų kruvinu prakaitu uždirbtais eurais.
Koks vidutinis kyšis, kurį gavo šios besibaigiančios kadencijos Seimo nariai?
Pažvelkime į reiškinį sistemiškai. Duomenys iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo, kuris paskelbtas prieš porą savaičių: „Šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, t.y. nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės. Plačiausiai šešėlis paplitęs akcizais apmokestinamų prekių rinkoje: nelegalus alkoholis sudaro 22 proc. stipriojo alkoholio rinkos, nelegalios cigaretės – 20 proc., kuras – 15 proc. rinkos.“
Kitas skaičius – ne mažiau kaip 2 mlrd. eurų, kurie išmokami vokeliuose. Jų visų į švarką nesukiši – tikrai reikės ne vieno lagamino. Pinigai toje sferoje keliauja ne per bankus. Buhalteriai kasmet išgrynina tuos milijardus, kurie nukeliauja į šešėlį, tad parūpinti E.Masiuliui vieną ar daugiau šimtų tūkstančių banknotais tikrai nėra techninė problema.
Mokamos politinės paslaugos – šešėlis šešėlyje. STT ištyrė, kad, pavyzdžiui, „Kauno vandenims“ organizuojant viešuosius pirkimus už 1,3 mln. eurų, vidutinis kyšis sudarė apie 2 tūkst. eurų (pernykščiai duomenys). O koks vidutinis kyšis, kurį gavo šios besibaigiančios kadencijos Seimo nariai? Kas apskaičiuos? Kitas klausimas – kokios politinės jėgos ir kokiu mastu susijusios su kontrabanda. Šis klausimas atsiremia į tokias politines aukštumas, iš kurių vargu ar kas pargrįš su antrankiais.
Prekyba įtaka atsirado ne šiandien, ji neišnyks rytoj. Išmanesnis žiūrovas, mėgstantis filmus apie italų mafiją, per tuos kelis dešimtmečius, kol jie rodomi Lietuvoje, turėjo susiprotėti, kad pasipriešinti aukščiausio lygio korupcijai gali tik nepriklausomos teisėsaugos institucijos. Lietuvoje tai ir vyksta. Ar STT kas nors iš aukščiau pataria, ką griebti? Šoviniai brangūs, todėl nenustebkime, kad politikos aukštumose atsiranda ugnies koreguotojų.
Naująjį savaitraščio “Veidas” numerį galite įsigyti ČIA