Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų padaliniuose jau keletą mėnesių kabančius skelbimus, raginančius vidaus audito skyriui pranešti apie galimus medikų korupcijos atvejus, kol kas neatsiliepė nė vienas pacientas.

Pasak šio skyriaus vedėjos Česlovos Špūrienės, jokios reakcijos nesulaukė ir prieš keletą metų klinikų vidiniame tinkle paskelbtas analogiškas raginimas pranešti apie galbūt nesąžiningus medikus.
Kaip paaiškėjo, ši tendencija būdinga iš esmės visoms Lietuvos gydymo įstaigoms – jų vadovai teigia jau praradę viltį sulaukti dienos, kai gyventojai ims skųstis dėl medikų kyšininkavimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Juozas V.Šveikauskas tikina, kad gyventojai apie medikų korupcijos atvejus labiausiai nelinkę pranešti rajonuose, bet panašios tendencijos pastebimos ir miestuose. “Žodžiu pasipiktina, tačiau paprašyti raštu nurodyti, kuris gydytojas iš jų prašė kyšio, žmonės atsisako motyvuodami tuo, kad jiems pas tą gydytoją dar teks sugrįžti”, – apgailestauja specialistas.
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų teigimu, per metus vis dėlto sulaukiama apie 40 gyventojų pranešimų, daugeliu atvejų anoniminių, apie galimus korupcijos atvejus gydymo įstaigose, bet šis skaičius nekinta keletą metų ir yra gana nedidelis, palyginti su skundais dėl galimos korupcijos kitose institucijose. Be to, įrodyti, kad medikas tikrai prašė kyšio, labai sudėtinga net sulaukus skundo, nes kyšio ėmimo faktas paprastai jau būna įvykęs.
Vis dėlto retsykiais, vieną du kartus per metus, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos, kuris neretai baigiasi ir teismo nuosprendžiu.