Lenkijos žmonės prieštaringai vertina sprendimą palaidoti tragiškai žuvusį prezidentą Lechą Kaczynskį (Lechą Kačynskį) Krokuvos Vavelio katedros kriptoje šalia didžiausių šios šalies didvyrių, poetų ir valdovų.

L.Kaczynskis ir dar 95 žmonės, tarp jų – prezidento žmona Maria (Marja) ir daugelis Lenkijos politinio bei karinio elito narių, žuvo praeitą šeštadienį per lėktuvo katastrofą Rusijoje.

Lenkijos kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) antradienį paskelbė, kad prezidentas ir jo žmona sekmadienį bus palaidoti Karališkojoje Vavelio pilyje esančioje katedroje, atsižvelgus į L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo (Jaroslavo) ir kitų artimųjų prašymą.

Tose laidotuvėse ketina dalyvauti daug valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

“Sprendimas jį palaidoti Vavelyje – skubotas ir emocingas, – rašoma populiaraus lenkų dienraščio “Gazeta Wyborcza” pirmajame puslapyje išspausdintoje redakcinėje skiltyje. – Nedera reikalauti, kad Lechas Kaczynskis po mirties prilygtų Jozefui Pilsudskiui (Juzefui Pilsudskiui), Lenkijos nepriklausomybės architektui… Šis sprendimas neabejotinai supriešins lenkus”.

J.Pilsudskis padėjo atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir buvo pagrindinis šios šalies politikos veikėjas praėjusio amžiaus 3-iame ir 4-ame dešimtmečiais.

Antradienio vakarą apie 500 žmonių Krokuvos centre surengė triukšmingą protestą prieš sprendimą dėl valstybės vadovo laidotuvių, mojuodami plakatais su užrašais “Ne Krokuvoje, ne Vavelyje” ir “Ar esate tikri, kad jis lygus karaliams?”

Kiti nepatenkintieji organizavo protesto kampanijas socialiniame tinkle “Facebook”.

Iki trečiadienio grupė “Ne Kaczynskio palaidojimui Vavelyje” pritraukė 26 tūkst. gerbėjų. Dar beveik 5 tūkst. užsiregistravo grupėje, ironišku pavadinimu “Aš taip pat noriu būti palaidotas Vavelyje”.

Šie protestai žymi pirmuosius įtrūkimus nacionalinėje vienybėje, kurią Lenkijos žmonės demonstravo po balandžio 10 dieną įvykusios katastrofos.

Dešimtys tūkstančių gedinčių žmonių pasitiko į tėvynę parskraidintą L.Kaczynskio, o vėliau – pirmosios ponios karstą. Trečiadienį žmonės Varšuvoje žmonės daugelį valandų kantriai laukė ilgose eilėse merkiant lietui, kad galėtų pamatyti žmonės prezidentūroje pašarvotus pirmosios poros karstus.

2005 metais prezidentu išrinktas Lechas Kaczynskis buvo prieštaringai vertinamas politikas, kurio populiarumas prieš mirtį buvo nusmukęs iki maždaug 20 procentų. Daugelis neabejojo, kad jis nebus perrinktas per rudenį turėjusius vykti prezidento rinkimus, kurie dabar veikiausiai bus surengti birželį.

L.Kaczynskio šalininkai konservatoriai prezidentą laikė patriotu, tvirtus moralės žmogumi ir uoliu kataliku. Priešininkai jį vadino trumparegiu reakcingu veikėju, nederančiu prie liberalėjančios, plačiai už savo sienų žvelgiančios europietiškos Lenkijos.

Žuvusio prezidento šalininkai gynė sprendimą palaidoti jį Vavelyje.

“Pavojinga kurstyti vaidus dėl pirmosios poros laidotuvių”, – Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis), vienas iš nedaugelio šeštadienį nežuvusių L.Kaczynskio padėjėjų, sakė Lenkijos televizijai.

Didelis Vavelio pilies kompleksas kairiajame Vyslos krante, kurį sudaro pati pilis, katedra ir įtvirtinimai, buvo Lenkijos politinės galios centras nuo pirmojo tūkstantmečio pabaigos.

Vavelio katedroje buvo karūnuoti beveik visi Lenkijos, o vėliau – ir Lietuvos valdovai. Krokuva ilgiau nei penkis šimtmečius buvo Lenkijos sostinė – iki pat XVI amžiaus pabaigos.

Lenkų istorikas Tomaszas Naleczas (Tomašas Nalenčas), kuris taip pat yra nedidelės kairiosios partijos kandidatas į prezidentus, sakė netikintis, kad pats L.Kaczynskis, anot jo, puikiai suvokęs istoriją, būtų tikėjęsis amžino atilsio atgulti Vavelyje.

Vavelio katedros kriptose palaidoti ne vien monarchų, bet ir 1794 metų sukilimo prieš Rusiją vado Tadeuszo Kosciuszkos (Tado Kosciuškos), kuris anksčiau kovėsi JAV nepriklausomybės kare, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavusio Wladyslawo Sikorskio (Vladyslavo Sikorskio) ir nacionalinio poeto Adomo Mickevičiaus palaikai.