Labiausiai Lietuvoje diskriminuojama socialinė grupė yra pagyvenę žmonės, o labiausiai pažeidžiama laikoma teisė į teisingą teismą, rodo Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu atlikta apklausa.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro “Vilmorus” atlikto tyrimo duomenimis, žmonių suvokimas, jog pagyvenę žmonės diskriminuojami, lyginant su 2006 ir 2008 metais atliktomis apklausomis, išaugo. Taip pat nuo 2006-ųjų respondentai nuosekliai labiausiai diskriminuojamais laiko psichikos ligonius ir neįgalius asmenis.

Seksualinės mažumos ir moterys laikomi mažiau diskriminuojamais, o mažiausiai pažeidžiamos, anot apklaustųjų, vaikų ir tautinių mažumų teisės.

Anot ŽTSI, nepaisant to, kad nuo 2008-ųjų sumažėjo suvokimas apie seksualinių mažumų diskriminaciją, dauguma apklaustųjų labiausiai pažeidžiama teise į privatumą laikytų tai, jei jų homoseksualaus vaiko orientacija būtų paskelbta per radiją.

“Nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, bet suvokiama, kad dėl jų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimo gali nukentėti ir vaikas, ir šeima”, – tyrimo rezultatus penktadienį BNS vykusioje spaudos konferencijoje komentavo instituto vadovas Henrikas Mickevičius.

Labiausiai pažeidžiama tarp pilietinių ir politinių teisių tyrimo dalyviai nurodė teisę į teisingą teismą. Ji aplenkė teisę į asmens saugumą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, nuosavybę, privataus gyvenimo neliečiamumą.

Apklausos duomenimis, labiausiai teises pažeidžia antstoliai, kurie, anot “Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio, pirmauja be konkurencijos. Tačiau taip manančiųjų, lyginant su 2008 metais, sumažėjo, tuo metu padaugėjo atsakymų, jog žmogaus teises labiausiai pažeidžia teismas ir prokuratūra.

Tyrimas taip pat parodė, jog žmonių suvokimas apie žmogaus teises auga – per dvejus metus teigiančiųjų, jog jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, padaugėjo nuo 43 iki 54 procentų.

Tačiau taip pat padaugėjo teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės (nuo 18 iki 22 proc.), nors žinančiųjų, kur dėl to kreiptis, skaičius nepakito (49 proc.). Dažniausiai apie tai nežino vyresnio amžiaus žmonės.

Lapkričio 3-15 dienomis Lietuvoje buvo apklausta 1000 gyventojų nuo 18 metų amžiaus.