Sportininkai dažnai yra laikomi savo valstybių ambasadoriais tarptautinėje arenoje. Nebus per daug skambiai pasakyta, jog krepšinis ir ypač Arvydas Sabonis nemažai prisidėjo prie to, kad dalis pasaulio gyventojų pirmą kartą išgirstų Lietuvos vardą ir bent kiek pasidomėtų šia maža Baltijos šalimi. Tačiau kyla klausimas: ar tik krepšinis ir A.Sabonis garsina mus planetoje? Ar, be A.Sabonio, dar turime tokių legendų, kurių pavardes tiek sportininkai, tiek sirgaliai visame pasaulyje prisimintų prabėgus keleriems metams po jų karjeros pabaigos?Taip pat įdomu, kurie sportininkai Lietuvos vardą labiausiai garsina šiuo metu.

Vis dėlto A.Sabonis yra ir dar ilgai bus ryškiausia bei žinomiausia sporto žvaigždė, nes kitiems sportininkams nepavyksta įveikti net pusės jo sėkmės žygio. Tarkime, Žydrūnas Ilgauskas yra puikus žaidėjas ir tikra garsenybė už Atlanto, tačiau Europoje jis mažai kam įdomus, nes per savo karjerą taip ir nerungtyniavo bent viename elitiniame Senojo žemyno klube, be to, nuolat atmesdavo kvietimus apsivilkti nacionalinės rinktinės marškinėlius.

Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Linas Kleiza – visi buvo ar tebėra ryškios Lietuvos bei Europos krepšinio žvaigždės, tačiau visame pasaulyje išgarsėti jiems taip ir nepavyko. Š.Jasikevičius ir A.Macijauskas dominavo Europoje, tačiau NBA patirtis jiems buvo itin karti. R.Šiškauskas veikiausiai karjerą taip ir baigs neišbandęs savo jėgų už Atlanto. O L.Kleiza, nors ir įsitvirtino NBA, tačiau tėra tik šios lygos vidutiniokas.

Trumpai tariant, šiuo metu galime pasigirti nebent regioninio, t.y. europinio, lygio krepšinio žvaigždėmis.

Mūsų krepšinio klubai, priešingai nei rinktinė, pastaruoju metu taip pat negalėtų būti vadinami itin sėkmingais Lietuvos ambasadoriais tarptautinėje arenoje. Tiek “Lietuvos rytas”, tiek “Žalgiris” tėra Europos vidutiniokai, nesugebantys net patekti į Vieningosios krepšinio lygos finalo ketverto varžybas, kuriose grumsis krepšinio tradicijomis nepasižyminčios Ukrainos ekipa.

Gal nuskambės netikėtai, bet už kai kuriuos garsiuosius mūsų krepšininkus daug sėkmingiau Lietuvos vardą garsina treneris Jonas Kazlauskas. Auksiniai “Žalgirio” laikai sietini būtent su šiuo strategu, kuris jau spėjo pastovėti ir prie Kinijos, Graikijos rinktinių vairo, treniravo galingąjį Pirėjo “Olympiakos”. Ne veltui būtent šiam specialistui Maskvos CSKA vadovai patikėjo spręsti klubą apėmusią žaidybinę krizę.

Didžiuojamės atletais

Ką gi dar, be krepšininkų, galėtume pavadinti Lietuvos sporto ambasadoriais pasaulinėje arenoje per pastaruosius penketą metų? Žinoma, Virgilijų Alekną, kurio pavardė pasaulio žiniasklaidoje minėta tūkstančius kartų. Dukart olimpinis čempionas, 2008 m. vasaros žaidynių bronzos medalio laimėtojas, dukart pasaulio čempionas ir Europos čempionas neabejotinai yra geriausias visų laikų mūsų šalies lengvaatletis. Nors pastaruoju metu Virgilijaus sportinių rezultatų kreivė po truputį smunka žemyn, jis vis dar išlieka Lietuvos viltimi kitų metų Londono olimpiadoje.

Be minėtų medalių, V.Alekna 2005-aisiais Europos atletikos asociacijos buvo išrinktas geriausiu metų sportininku, o 2007 m. jam suteiktas UNESCO sporto čempiono titulas. Tai reiškia viena – V.Alekna visame pasaulyje yra pristatomas kaip sektinas sportininko pavyzdys. Virgilijų žurnalas “Track and Field News” taip pat išrinko tarp geriausių praėjusio dešimtmečio lengvaatlečių ir skyrė jam antrą vietą.

Iš sportininkų, pastaruosius penkerius metus garsinusių mūsų šalį, būtina išskirti ir treko dviratininkę Simoną Krupeckaitę, šiuolaikinės penkiakovės atstovą Edviną Krungolcą bei neolimpinės galiūnų sporto šakos atstovą Žydrūną Savicką. Šešis kartus prestižinį “Arnold’s Strongman” turnyrą, rengiamą buvusio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio garbei, laimėjęs biržietis iki šiol stebina visą pasaulį neįtikėtina savo jėga. Reikia pabrėžti, kad galiūnų sportas sulaukia nemažai televizijos dėmesio ir yra nuolatos transliuojamas per tokius populiarius kanalus, kaip “Eurosport” ar ESPN. Tuo tarpu galiūnų sportui skirtuose tarptautiniuose forumuose iki šiol aktyviai verda diskusijos, ar lietuvį galima laikyti pačiu stipriausiu šiuo metu ant žemės vaikštančiu žmogumi.

S.Krupeckaitė savo ruožtu jau dvejus metus yra renkama geriausia Lietuvos sportininke. Be gausybės apdovanojimų, iškovotų tarptautinėje arenoje, Simona yra ir dviejų pasaulio rekordų savininkė. Interneto portalas Velodrome.co.uk skelbia, kad lietuvaitei jau dabar priklauso vieta geriausių visų laikų treko dviratininkių šlovės galerijoje.

Garsėjame ir skandalais

Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad mūsų sportą pasaulyje garsina vien pergalės ir sporto legendos. Pastaruoju metu apie mūsų sportą užsienio žiniasklaidoje nemažai kalbama ir neigiamu aspektu. Tereikia prisiminti pastarąsias Europos futbolo čempionato atrankos varžybas su planetos čempionais ispanais, skandalą, kilusį dėl penkiakovininkės Donatos Rimšaitės perbėgimo į rusų stovyklą, ar maratonininkės Živilės Balčiūnaitės dopingo bylą, kilusią po jos laimėto Europos čempionato.

Minėtas futbolo rungtynes su Ispanijos vienuolike transliavo viso pasaulio televizijos, žinios apie jas buvo platinamos skaitomiausiuose interneto portaluose. Ir kuo gi mes labiausiai išgarsėjome po šių rungtynių? Taip, dalies sirgalių atmintyje veikiausiai ilgam išliks įspūdingas Mariaus Stankevičiaus smūgis iš toli, tačiau Lietuva bus labiausiai prisimenama kaip viena iš nedaugelio valstybių, neturinčių padorių sąlygų futbolo varžyboms organizuoti. “Ispanai prisibijo įklimpti Lietuvoje”, – skelbė Didžiosios Britanijos dienraštis “The Guardian”, omenyje visų pirma turėdamas ne klampią lietuvių gynybą, o pelkę primenančią aikštę. Viena populiariausių pasaulyje futbolo svetainių Goal.com be perstojo skelbė ispanų futbolininkų nusiskundimus dėl Kauno Dariaus ir Girėno sporto centro aikštės.

Tad šiuo atveju Lietuvai buvo surengta nemenka viešųjų ryšių akcija, tiesa, išgarsėti ji padėjo tik neigiamame kontekste. Tad premjero žodžiai, kad stadioną turėsime tik tuomet, kai į Lietuvą atvyks Madrido “Real” ar Londono “Chelsea”, reiškia viena – tokių skandalų galime patirti dar ne vieną.

Nedaug geresniame kontekste Lietuvos vardą išgarsino ir D.Rimšaitės istorija. Kokios Lietuvoje sudaromos sąlygos sportininkams, kad jie pasiryžę atsisakyti garbės ginti savo šalį ir pereiti pas vienus aršiausių konkurentų? Atsakyti į šiuos klausimus bandė daug pasaulio sporto apžvalgininkų. “D.Rimšaitė: sąlygos Rusijoje du tris kartus geresnės nei tai, ką turėjau Lietuvoje”, “D.Rimšaitė perėjimą į Rusiją aiškina sporto krize Lietuvoje” – tokiomis antraštėmis visai neseniai puošėsi Rusijos ir kai kurių kaimyninių valstybių spauda. Tokia reklama, teikiama mūsų sportui užsienio žiniasklaidoje, Lietuvai garbės tikrai nedaro.

O skandalas, įtraukęs maratonininkę Ž.Balčiūnaitę, parodė, kad ir mūsų sporto neaplenkia nelemtas dopingo šešėlis. Žinia apie tai, kad Europos čempionatą laimėjusi maratonininkė buvo pagauta vartojusi draudžiamus preparatus, o vėliau ir diskvalifikuota, paskelbta didžiausiose viso pasaulio žiniasklaidos priemonėse.

Kaip vieną Lietuvos sporto įvaizdžio kūrėjų užsienyje galima paminėti netgi bankininką Vladimirą Romanovą, kuris nemažai dėmesio sulaukia Didžiojoje Britanijoje, o pastaruoju metu išgarsėjo ir krepšinio pasaulyje.

“Orkestruojama anarchija “Žalgiryje”: nuostabus V.Romanovo planas”, “V.Romanovas: man reikia pažangos, o ne pergalių”, “Žalgiris” pateko į dar vieną krizę, V.Romanovui nusprendus griebtis treniravimo” – tai tik kelios užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusios antraštės, apibūdinančios keistą Kauno “Žalgirio” savininko krepšinio suvokimą ir žūtbūtinį norą kištis į ekipos reikalus.

Savo keista politika V.Romanovas išgarsėjo ir už Lamanšo, kur nuo 2005 m. valdo Edinburgo “Hearts” klubą. Interneto portalas MirrorFootball.co.uk lietuvį net išrinko tarp blogiausių Didžiosios Britanijos futbolo savininkų, labiausiai besikišančių į savo ekipų trenerių darbą.