Per 15 metų Seimo kanceliarijos biudžetas padidėjo net 82 proc. – beveik dvigubai daugiau nei kitų dviejų svarbiausių valstybės valdymo institucijų. Ministro pirmininko tarnybai skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto nuo 1995-ųjų padidėjo 46 proc., Prezidentūros kanceliarijai – 35,7 proc.

Priminsime, kad 2011 m. Seimo kanceliarijai planuojama skirti daugiau nei 82 mln. Lt, nors 1995 m. jai buvo atseikėta 45 mln. Lt. Nuo 1996-ųjų Seimo kanceliarijai išlaikyti skirta eilutė valstybės biudžete stabiliai ilgėjo, o labiausiai šoktelėjo į valdžią atėjus socialdemokratams: 2007 m. skirta 149 mln. Lt, o 2008 m. – 124,8 mln. Lt.

Kodėl Seimo kanceliarijai skirtos išlaidos taip išsipūtė, sunku paaiškinti net turint omenyje infliaciją ar kilusį darbo užmokestį. Juk tiek Ministro pirmininko tarnybos, tiek Prezidentūros kanceliarijos biudžetas didėjo gerokai mažiau.

“Jei būtų padaugėję Seimo narių, dar būtų galima pateisinti gerokai padidėjusias išlaidas. Rekonstrukcijų, kurios būtų susijusios su didelėmis investicijomis į pastatus, šiuo metu taip pat nevyksta”, – logiško paaiškinimo nerado ir Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Vis dėlto nors pačių Seimo narių nepadaugėjo, gerokai padidėjo jų padėjėjų korpusas. “Anksčiau Seimo narys turėjo vieną ar du padėjėjus, o dabar kelis. Manau, patarėjų ir padėjėjų turi turėti Seimo frakcijos, o jų ekspertinėmis žiniomis galėtų naudotis ir frakcijoms priklausantys Seimo nariai”, – komentuoja A.Krupavičius.

Šaltinis: Finansų ministerija