Pastaraisiais metais Vilnius labiausiai plečiasi šiaurės ir vakarų kryptimi – Ukmergės, Molėtų ir Pilaitės link. Kaip informavo savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, per dešimt metų labiausiai gyventojų pagausėjo Ukmergės kryptimi – iškilus Perkūnkiemio bei kitiems gyvenamiesiems kvartalams, gyventojų čia tapo 10 tūkst. daugiau. Tuo tarpu prie Molėtų plento, Santariškių kryptimi, gyventojų padaugėjo apie 6 tūkst.

Į rytus miestas plėtėsi kur kas vangiau. M.Pakalnis pastebi, kad šioje pusėje esantis geležinkelis, pramoniniai rajonai gyventojams nėra tokie patrauklūs. Beje, tarp sostinės politikų bendrajame plane patvirtintų krypčių, kuriomis turi plėstis miestas, – ir  Lentvario bei Minsko kryptys. O teritorija Grigiškių link palikta pramonės plėtrai.

M.Pakalnis įsitikinęs, kad gyventojų migracija į periferiją mažina miesto efektyvumą. “Gyventojų mieste nedaugėja, o demografinės tendencijos tokios, kad greičiausiai ir nedaugės. Pagal pesimistinį scenarijų iki 2040 m. Vilniuje gyventojų sumažės apie 30 tūkst., tad labai smarkiai plėstis į išorę neracionalu. Turime suvokti, kad nedidėjant gyventojų skaičiui brangsta miesto eksploatavimo išlaidos”, – aiškina architektas.

Jis lygina Vieną ir Vilnių: abu miestai tokio pat ploto ir lygiai tiek pat užstatyti, tik Vienoje gyvena tris kartus daugiau žmonių negu Vilniuje. Vadinasi, Viena surenka tris kartus daugiau mokesčių ir kur kas daugiau lėšų gali skirti visuomeninio transporto priežiūrai bei kitoms reikmėms.

Tiesa, įmonės “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tvirtina, kad artimiausius porą metų plika akimi pastebimos miesto plėtros nepamatysime, nes statybų smarkiai sumažėję. Prieš keletą metų Vilniuje per metus būdavo pastatoma 6–7 tūkst. butų, o šiemet planuojama tik iki tūkstančio.