Seime minint Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rezoliucijos dėl Lietuvos aneksijos 50-ąsias metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį sakė, kad laisvės kelias būtų buvęs dar tragiškesnis, jei okupuota Lietuva nebūtų jutusi Vakarų paramos.

“Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų geležinės užuolaidos išorėje. Europos šalių parlamentarų rezoliucija yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės”, – sakydama kalbą Seime per rezoliucijos metinių minėjimą sakė D.Grybauskaitė.

1960 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją “Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines”, kuria pasmerkiama sovietų okupacija ir išsakoma viltis, kad “komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti tikėjimo laisve bei demokratija”.

Pasak prezidentės, rezoliucija patvirtino, kad remiantis tarptautine teise Baltijos valstybės išlieka nepriklausomu tarptautinės teisės subjektu. Lietuva, Latvija ir Estija išsaugo galimybę laisvu tautų apsisprendimo keliu siekti nepriklausomybės.

Rezoliucija pabrėžiama, kad Baltijos valstybių nepriklausomą egzistenciją de jure dar pripažįsta dauguma laisvojo pasaulio šalių vyriausybių, jos raginamos remti šių šalių emigrantų pastangas išsaugoti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą, “belaukiant tos dienos, kai Estija, Latvija ir Lietuva, kaip laisvos valstybės, galės suvaidinti savo vaidmenį mūsų demokratinėse tarptautinėse institucijose”.

Kalbėdama minėjime prezidentė pabrėžė, jog prieš 50 metų priimta rezoliucija atskleidžia istorinę vertę tų veiksmų, kurių laisvoji Europos dalis ėmėsi, siekdama, kad pasaulis nepamirštų iš politinio žemėlapio ištrintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

“Dokumento tekste asamblėjos nariai, – savo šalių piliečių vardu – ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, jog komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija. Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį”, – kalbėjo prezidentė.

Minėjime kalbėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, jog minėta rezoliucija patvirtino, kad Europos valstybių piliečiai Lietuvos neužmiršo, “nepaliko vienui vienų prieš galingiausią to meto imperiją ir laukia Baltijos šalių, kaip laisvų valstybių, sugrįžtant į Europos šeimą”.

“Ir tai buvo labai svarbu ne tik mums – okupuotoms Baltijos valstybėms. Tai buvo svarbu ir visai laisvai Europai, patvirtinusiai, kad jos politika pirmiausia yra grindžiama vertybiniais pamatais. Štai todėl šie dokumentai ir šiandien turi svarbią reikšmę mums visiems”, – sakė I.Degutienė.

Ji taip pat padėkojo visiems, kurie “okupacijos metais kalbėjo už mus, atstovavo mūsų svarbiausiems tikslams, atstovavo tiesai ir moralei”.

1960 metų rugsėjo 29 dieną ETPA priėmė Danijos parlamentarės Marie-Antoinette von Lowzow (Mari Antuanetės fon Lovzov) ir jos bendražygių inicijuotą rezoliuciją, kuria pasmerkta prievartinę Baltijos šalių okupacija ir išreikšta viltis, kad Baltijos šalys išsivaduos iš komunizmo priespaudos.