Organizacijos „Freedom House“ tyrimas rodo, kad laisvės pasaulyje mažėja ir Vakarų pasaulis turėtų prisiimti daugiau atsakomybės, kovodamas dėl pamatinių žmogaus teisių ir laisvių.

Laisvė nėra duotybė. Tuo galime įsitikinti pažvelgę į savo istoriją. Tą galime suprasti ir peržiūrėję organizacijos „Freedom House“ skelbiamą ataskaitą „Laisvė pasaulyje 2013“.
Šiųmetė apžvalga konstatuoja liūdną tendenciją: nors laisvomis vadinamų valstybių yra 90 – trimis daugiau nei pernai, jau septintus metus iš eilės laisvės pasaulyje mažėja. Tai reiškia, kad daugiau tokių šalių, kuriose padėtis eina blogyn, nei tokių, kuriose ji taisosi. Savo padėtį pagerino 16 valstybių, bet net 27 šalyse ji smarkiai pablogėjo. Žurnalo „The Foreign Policy“ apžvalgininkai Davidas J.Krameris ir Archas Puddingtonas tvirtina, kad galingiausių pasaulio valstybių lyderiai, ypač JAV, tiesiog privalo savo politinėje darbotvarkėje labiau pabrėžti klausimus, susijusius su laisve ir demokratija: “Jei tvirtai tikime žmogaus teisių ir liberalios demokratijos idealais, tiesiog negalime likti abejingi tam, kas vyksta kai kuriuose pasaulio regionuose.”
„Neklausk, kam skambina varpai, nes jie skambina tau“, – rašė Ernestas Hemingway‘us. Pritaikant jo žodžius šiandieniniam kontekstui, dera teigti, kad negalime likti abejingi tam, kas dedasi aplinkui mus, nes tai, kas vyksta greta, yra tarsi perspėjimas, kas gali nutikti ir mums patiems. Ne veltui XIX amžiaus istorikas Joachimas Lelewelis kaip idealą iškėlė šūkį: „Už jūsų ir mūsų laisvę.“ „Freedom House“ savo ataskaitoje negaili kritikos tiek dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai, tiek respublikonų opozicijai. Jie, anot tyrimo autorių, vengia prisiimti atsakomybę ir pareigą kovoti dėl pamatinių žmogaus laisvių ir teisių visame pasaulyje.
Kalbant apie tyrimo metodiką, visos tyrime dalyvaujančios šalys ir regionai suskirstomi į tris grupes – laisvus, dalinai laisvus ir nelaisvus. Laisvomis laikomos tos šalys ir regionai, kuriuose leidžiama politinė konkurencija, reiškianti demokratinius rinkimus ir taikų valdžios perdavimą, taip pat vyrauja pagarba pilietinėms teisėms, vyksta aktyvus ir nepriklausomas pilietinis gyvenimas bei funkcionuoja laisva žiniasklaida. Lietuva, kaip ir visos likusios ES valstybės, priklauso šiai laisvų šalių grupei.
Tiesa, pastabų mūsų šalis vis dėlto sulaukė, ypač dėl gana neadekvačių žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumo standartų. Be to, tarptautinės organizacijos, anot „Freedom House“, ir toliau kritikuoja Lietuvą dėl 2010 m. priimto įstatymo, siekiančio apsaugoti mažamečius nuo žalingos informacijos. Tiesa, pabrėžiama, kad remiantis šiuo įstatymu kol kas niekas taip ir nebuvo nubaustas. Be to, skelbiama, kad vos 10 proc. visos šalies darbo jėgos priklauso profesinėms sąjungoms, o darbininkai kartais patiria darbdavių spaudimą tokių organizacijų neburti.
Kritikos Lietuva sulaukė ir dėl to, kad Konstitucijoje santuoka įvardijama kaip vyro ir moters sąjunga. Taip esą diskriminuojami homoseksualūs asmenys. Anot „Freedom House“, Lietuva turi pasistengti ir siekdama įtvirtinti lyčių lygybę. Pastebima, kad mūsų šalyje moterys už panašų darbą vidutiniškai gauna 17 proc. mažesnį atlygį nei vyrai. Be to, itin rimta mūsų bėda ir smurtas namuose – tiek kalbant apie sutuoktinius, tiek apie smurtą prieš vaikus. Galiausiai Lietuva vis dar lieka prekybos moterimis šaltiniu ir tranzitiniu tašku. Visa tai yra rimtos ir spręstinos problemos, bet jos, kaip minėta, nesutrukdė Lietuvai patekti į laisvomis save laikyti galinčių valstybių draugiją.
Dalinai laisvomis laikomos tos šalys, kuriose pilietinės teisės ir politinės laisvės yra gerbiamos iš dalies. Tokios šalys dažniausiai pasižymi itin aukštu korupcijos lygiu, įstatymo viršenybės principo pažeidinėjimais, etniniais ar religiniais konfliktais. Tokios šalies politinėje erdvėje, nepaisant tam tikro toleruojamo pliuralizmo lygio, dažniausiai dominuoja viena politinė jėga. Galiausiai nelaisva šalimi traktuojama tokia valstybė, kurioje piliečiams nesuteikiamos galimybės pasinaudoti savo politinėmis teisėmis, o jų laisvės yra sistemiškai ir plačiai pažeidinėjamos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.