Nuo rugsėjo trečdaliu didės vaikų sostinės darželių grupėse skaičius, nors nėra  nei lovų jiems suguldyti, nei kėdžių, nei spintelių drabužėliams pasikabinti.

Vilnietė Ieva, po vasaros atostogų nuvedusi savo keturmetį į darželį, neteko amo iš auklėtojų išgirdusi, kad nuo rudens jos sūnaus grupę lankys trisdešimt vaikų: savivaldybės nurodymu bus priimta dešimt naujokų. “Štai kaip Artūro Zuoko merija sukūrė 400 naujų laisvų vietų darželiuose”, – šaiposi moteris.
Priminsime, kad Lietuvoje galiojanti higienos norma į darželių grupes leidžia priimti ne daugiau kaip po 20 vaikų, o į lopšelių – ne daugiau kaip po 15 mažylių.
Sostinės švietimo valdininkai, perėmę iš darželių direktorių vaikų priėmimą į ikimokyklines įstaigas ir supratę, kad tėvų nepasitenkinimą keliančios eilės darželiuose yra sunkiai išsprendžiama bėda, rado “išeitį” – verčia įstaigų vadovus priimti daugiau vaikų, nei leidžia teisės aktai.

Prisiminė sovietines higienos normas
“O ką daryt, jei tėvai spaudžia žūtbūt priimti jų vaiką į darželį?” – klausimu į klausimą, kaip sekėsi išspręsti spūstis Vilniaus ikimokyklinėse įstaigose, atsako Ona Vaicekauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė.
Sostinės klerkai tikisi, kad darželio grupėse padidinus vaikų skaičių jokių problemų nekilsią, – rasis vietos ir kur vaikus paguldyti pietų miego, ir kur jiems žaisti, ir kur valgyti ar pasikabinti drabužėlius.
Tiesa, absoliuti dauguma sovietmečiu statytų darželių pritaikyti į grupes priimti ne daugiau kaip po 24 vaikus – tik tiek tėra vietos siaurutėms drabužinėms, lovelėms ir staliukams pastatyti.
“Aš dvidešimt metų dirbau darželio auklėtoja, ir anuomet vaikų darželių grupėse būdavo kur kas daugiau nei dabar, o ir lankydavo jie nepalyginti gausiau nei dabar, – atšauna O.Vaicekauskienė. – Sovietmečiu darželio grupėse būdavo po 29 vaikus, o auklėtojų – tiek pat, kiek ir dabar. Lopšelio grupėse irgi būdavo daugiau vaikų – po dvidešimt. Tiesa, šalia auklėtojos dirbdavo dar ir seselė.”

Darželių vadovams uždrausta komentuoti
Deja, principingos ir aiškios Vilniaus bei Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pozicijos, kaip nuo rugsėjo padidintose grupėse bus ugdomi ikimokyklinukai, kol kas negirdėti: anksčiau nuomonę atvirai reikšdavusios direktorės dabar tyli. Šią tylą vieno sostinės darželio administracijos darbuotoja paaiškino tokiais žodžiais: “Mums uždrausta komentuoti. Savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai nurodė darželių vadovams nedalyti jokių komentarų, esą jie priiminėja vaikus, tad jie ir komentuoja naują priėmimo tvarką.”
Vienintelė Irena Ščefanavičienė, buvusi Ikimokyklinių vadovų asociacijos pirmininkė, vadovaujanti lopšeliui-darželiui “Varpelis”, neslepia girdėjusi sostinės klerkų sprendimą pakviesti daugiau vaikų į darželius, nei numatyta higienos normoje. “Mes gavome į lopšelius-darželius priimtų vaikų sąrašus: juose surašyti ne tik pagal ankstesnę, dar darželiuose vykusią priėmimo tvarką, įtraukti vaikai, bet ir papildomi, savivaldybės atstovų įrašyti vaikai. Ir visus juos turime priimti, – sako I.Ščefanavičienė. – Antra vertus, jei mes priimsime daugiau vaikų, nei galima, Visuomenės sveikatos centro specialistai, tikrinantys darželius keletą kartų per metus, skirs baudas darželių vadovams. Tad direktorės turės apsispręsti, ar vykdyti savivaldybės nurodymą priimti daugiau vaikų, ar ne.”
Vis dėlto dauguma direktorių greičiausiai nedrįs pasipriešinti sostinės Švietimo skyriui, juolab kad artėja rinkimai, ir Vilniaus valdžia, matyt, rengs specialią viešųjų ryšių kampaniją, rodydama, kaip išsprendė eilių darželiuose klausimą.
“Manau, kad mūsų asociacijai teks bylinėtis su savivaldybe, jei direktoriai gaus baudas dėl higienos normų pažeidimo, prie kurio prives savivaldybių sudaryti į darželius priimtų vaikų sąrašai”, – svarsto I.Ščefanavičienė.

Aklavietę sukūrė pati savivaldybė
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys neigia, esą darželių direktoriams daromas spaudimas priimti daugiau vaikų. “Nuo rugsėjo pradėsiančių lankyti vaikų grupes formavome dar ne mes, o darželių vadovai. Ir savivaldybė neleis darželių administracijoms pažeisti higienos normos reikalavimų”, – tikina Dž.Dagys.
Be to, jis pabrėžia, kad 400 naujų vietų darželiuose atsirado ne didinant vaikų skaičių grupėse, o įrengus 21 naują grupę. “Kai kuriuose darželiuose buvo nemažai tuščių, neracionaliai naudojamų patalpų, tarkime, vienai grupei skirtos dvi patalpos – viena žaidimams, kita miegui, tad jų vietoje ir įrengėme naujas grupes. Tam skyrėme 480 tūkst. Lt”, – atskleidžia valdininkas.
Apie naujų darželių statybą ir toliau tik šnekama: esą dabar jau tikrai tikrai bus pradėti statyti darželiai Santariškėse ir Ukmergės plente. Bet iš tiesų spūsčių darželiuose būtų buvę galima išvengti, jei to paties mero A.Zuoko vadovaujama savivaldybė, ūkio pakilimo metais dalydama leidimus naujiems daugiabučių kvartalams rastis, NT plėtotojams būtų iškėlusi sąlygas, kad jie privalo prisidėti ir prie infrastruktūros, pirmiausia darželių statybos.
O kol kas nauji darželiai Vilniuje randasi daugiausia privačia iniciatyva, bet jie labai maži ir neprieinami vidutines pajamas gaunantiems vilniečiams.
Beje, nepriklausomybės pradžioje keliasdešimt darželių buvo uždaryti arba juose buvo įrengtos mokyklos.