"Veido" archyvas

Tiek jaunos šeimos, tiek pensininkai Latvijoje balsavo už tuos, kurie jau sumažino socialines išmokas ir pakėlė mokesčius bei žada tai daryti ateityje

Latvijoje perrinkta ta pati valdžia, kuri toliau didins mokesčius, mažins biudžeto išlaidas, žūtbūt sieks euro įvedimo ir nuolankiai pataikaus tarptautiniams kreditoriams.

Spalio 3 d. latviai išsirinko naują parlamentą, gerokai nustebindami ne tik savo šalies analitikus, bet ir Baltijos kaimynes.

Latvijoje didele persvara, surinkusi apie 60 proc. balsų, laimėjo valdančioji koalicija su premjeru Valdžiu Dombrovskiu priešakyje. Ir ši dabartinė trijų partnerių valdančioji koalicija laimėjo taip solidžiai, kad iš mažumos vyriausybės taps daugumos: iš viso Seime turės svarią 63 vietų daugumą vietoj anksčiau turėtų 47 vietų.
Vadinasi, Latvijos parlamente, be nežymių permainų opozicijos stovykloje (pavyzdžiui, į ją pateko dešinysis opozicinis aljansas “Už geresnę Latviją”), iš esmės niekas nesikeis. Tikrai liks tas pats premjeras, kurio vadovaujama partija “Vienybė” gavo 34 vietas ir taps stipriausia frakcija parlamente. Nesikeis ir valdančiosios koalicijos sudėtis, mat sąjungininkai – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei sąjunga “Už tėvynę ir laisvę” turės atitinkamai 22 ir 7 vietas.
Matyt, pačių rinkėjų valia nesikeis ir vyriausybės diktuojama politikos bei ekonomikos kryptis.

Ir nepasakysi, kad toks balsavimas – koks atsitiktinumas ar dažnai rinkimuose pasitaikantis abejingumo padarinys. Mat latviai balsuoti ėjo aktyviai, o lyderių pergalė iš tiesų įtikinama. Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, Seimo rinkimuose iš viso dalyvavo 934 076 rinkėjai – 62,62 procento. Palyginti su 2006 m. vykusiais rinkimais, rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 2 proc. didesnis.

Sąmoningi ar sutrikę?

Paprastai sakant, latviai prieš savaitę, puikiai suvokdami, ką daro, balsavo už tuos pačius politikus, kurie jiems smarkiai apkarpė atlyginimus, sumažino pensijas, nušienavo socialines garantijas, išretino dirbančiųjų ir uždirbančiųjų gretas.

Taigi iš esmės latvių balsavimas prilygtų tam, kas būtų, jei Lietuvoje rinkimus vėl laimėtų Andrius Kubilius. Beje, šis jau spėjo latvių rinkėjus pavadinti siektinu pavyzdžiu, norint “nelengvą laikotarpį pereiti su mažesniais nuostoliais, ne tik finansiniais, bet ir psichologiniais”.

Latvių sąmoningumu tiki ir Rygoje įsikūrusios Stokholmo ekonomikos mokyklos analitikas Mortenas Hansenas. “Tai didžiausia recesija, buvusi Europos Sąjungoje, ir griežčiausios taupymo priemonės. O žmonės vis tiek sako: “Mes patikime tam žmogui tęsti darbą”, – rinkimų rezultatus vertina analitikas.

Juo labiau kad net rinkimų dieną atliktos apklausos atskleidė stulbinamą faktą: už V.Dombrovskį balsavę rinkėjai ir tiesų pareiškė palaikantys jo reformą ir tikį, kad griežto taupymo politika ir ateityje yra neišvengiama.

Bet ar visi latviai iš tiesų tokie sąmoningi, kad suvokė, jog susiveržti diržus buvo vienintelė išeitis, ir vėl yra pasirengę panašiems eksperimentams? O gal jiems baisu valdžią patikėti neturintiems patirties, todėl atsidavė į rankas “žinantiems, ką daro”? Ir tuomet gal teisus V. Dombrovskis, pabrėždamas, kad gyventojai “aiškiai balsavo už stabilumą”.

Beje, analitikai pastebi ir tai, jog rinkėjai, kad ir kurią partiją palaikė, turėjo labai aiškią viziją ir nesiblaškė kaip per ankstesnius rinkimus. Nors šį kartą juose varžėsi rekordinis skaičius – 13 partijų, tačiau į parlamentą jų pateko rekordiškai mažai – penkios, o tai jau tikros parlamentinės demokratijos, būdingos brandžioms ir stabilioms šalims, požymis.

Bet gal mūsų kaimynai balsavo visai ne už stabilumą, o kaip tik – prieš, bijodami, kad rinkimų nelaimėtų, pavyzdžiui, itin daug simpatijų turėjęs rusų mažumos opozicinis “Santarvės centras”, palaikantis gerus santykius su Maskva?

Beje, tokia šios partijos pergalės galimybė buvo visiškai reali: prorusiška politinė jėga, vadovaujama pirmojo Rygos mero ruso Nilo Ušakovo, be didelių pastangų sugebėjo gauti 26,04 proc. balsų ir išsikovoti 29 mandatus, net vienuolika daugiau, nei turėjo senajame parlamente.

Esama net nuomonių, tiesa, gana radikalių, kad ir rinkėjų aktyvumas buvo susijęs su šios partijos palaikymu. Esą neseniai įvykusiems rinkimams nepaprastą dėmesį skyrė Rusija, kurios žiniasklaida trimitavo apie rusakalbių pergalę rinkimuose ir ragino visus juos palaikančiuosius nieku gyvu nepraleisti progos pagaliau išsirinkti “savo” valdžią.

Verslininkai nusivylę

Taigi kas Latvijos laukia po šios prieštaringai vertinamos V.Dombrovskio pergalės? Visų pirma jis ir toliau pasiryžęs bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Sąjunga dėl finansinės pagalbos ir mainais vykdyti griežtas šių organizacijų sąlygas, nors dauguma kitų rinkimuose dalyvavusių partijų rinkimų programose žadėta šias sąlygas peržiūrėti.

Tačiau V.Dombrovskis tvirtas: jis pabrėžia, kad kitos išeities nėra, nes šalis išgyveno tik susitarusi su šiais tarptautiniais finansų donorais dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos, iš kurios kol kas buvo panaudoti keturi milijardai. Per dvejus artimiausius metus V.Dombrovskis šiuos pinigus pasiryžęs grąžinti.

Be to, jis yra vienas tų nedaugelio politikų, nusiteikusių žūtbūt pasiekti, kad 2014 m. Latvija įsivestų eurą. “Padarysime viską, kad eurą turėtume. Žinau, kad kaina bus labai didelė, tačiau tikiu, jog mes tai galime”, – ryžtingai tvirtina V.Dombrovskis.

Iš vienos pusės, dėl šios priežasties V.Dombrovskio pergalę itin palankiai vertina užsienio ekonomistai. Pavyzdžiui, “Danske” banko vyr. analitikas Larsas Christensenas džiūgauja, kad visoms rinkoms V.Dombrovskio pergalė yra labai teigiamas signalas iš Latvijos. Esą tai reiškia, kad šalis bus stabili ir tęs reformas, kurias jai įgyvendinti padeda TVF ir ES.

Ne ką mažiau optimistiškai nusiteikęs ir “Swedbank Latvija” vyr. ekonomistas Martinas Kazakas. Jis patenkintas, kad vyriausybės sudėtis nesikeis, nes tai – stabilumo ir tęstinumo iki pat kitų rinkimų garantas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė, kurioje žemyn galva dabar kabo ir pensininkai, ir verslininkai, ir apskritai visi Latvijos gyventojai.

V.Dombrovskis nė neneigia, kad iki 2012 m. Latvija mėgins sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 3 proc. Dėl to, Finansų ministerijos skaičiavimais, vien kitais metais biudžetą teks apkarpyti dar 400 mln. latų (beveik 2 mlrd. Lt), o tai neabejotinai pajus visi šalies piliečiai.

Žinoma, pirmiausia ir labiausiai – jautriausios socialinės grupės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad artimiausiu metu Latvijoje gali nelikti nemokamos sveikatos apsaugos, pensijos bus dar labiau sumažintos, o pensinis amžius padidintas nuo 65 iki 67 metų.

Nerimauja ir valdininkai, mat viešajame sektoriuje greičiausiai bus mažinami etatai, tad bedarbių gretos dar labiau padidės.

Galiausiai V.Dombrovskio politika atsirūgs ir verslininkams. Mat didžiulė biudžeto konsolidacija reiškia, kad Latvijoje neabejotinai bus didinami mokesčiai. Pavyzdžiui, manoma, kad didės žemės mokestis, o nekilnojamojo turto mokestis gali pakilti nuo 0,5 iki 3 proc. (nors TVF rekomenduoja 1,5 proc. ribą).

Kokios įtakos tai turės verslininkams, sunku prognozuoti. Aišku tik tai, kad jau dabar merdintis verslas bus priverstas arba ieškoti naujų nišų savo šalyje, arba, labiausiai tikėtina, dairysis galimybių užsienyje.

Labiausiai juos nuvylė tai, kad rinkimus laimėjusi koalicija nė nebando tartis su verslui palankiomis partijomis, laimėjusiomis ne taip jau mažai balsų. Pavyzdžiui, V.Dombrovskiui daug priimtiniau atrodo derėtis su prorusišku “Santarvės centru” nei su verslui palankiu dešiniųjų partijų susivienijimu “Už geresnę Latviją!”, surinkusį 7,65 proc. balsų.

Manoma, kad to priežastys akivaizdžios: verslininkus palaikantys politikai žūtbūt priešintųsi mokesčių didinimo ir biudžeto mažinimo politikai, arba, kaip sako jie patys, verslo žabojimo, o ne jo skatinimo strategijai.

Beje, būtent mokesčių didinimas gali tapti duobe, kurią V.Dombrovskis pats sau kasasi. Analitikai jau spėlioja, kad prasidėjus naujo biudžeto svarstymui vyriausybėje kils rietenos, o opozicija, pajutusi verslo ir paprastų gyventojų paramą, gali mėginti net nuversti valdančiuosius ir perimti vairą į savo rankas.