Latvija jau įveikė sunkiausią krizės etapą, nors atsigavimo pagrindas dar gana trapus. Taip rašo Šveicarijos dienraštis “Neue Zuericher Zeitung”. Šalis neatsisako ir ambicingo plano 2014 metais įsivesti eurą.

Per Latvijoje vykusių rinkimų kampaniją tarp įvairių politinių veikėjų rinkimų plakatų Rygoje netrūko ir duonos kepalus vaizduojančių afišų, pranešančių apie labdaros portalo “Ziedot” koordinuojamą akciją “Už sotesnę Latviją”. “Ziedot” vaikų turintiems bedarbiams, neįgaliesiems ir pensininkams išdalijo per 10 tūkst. maisto produktų paketų. Ūkio krizės prispausti tebebadauja daug latvių, ypač provincijoje, kur labai daug bedarbių, o dirbančių žmonių algos sudaro vos trečdalį sostinėje mokamo atlyginimo.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

Nors krizės padarinius kasdien jaučia dauguma latvių, centro-dešiniųjų koalicija atgauna pasitikėjimą, nes šalies gyventojai jai patikėjo sudaryti koalicinę vyriausybę ir po rinkimų. Prieš pusantrų metų vyriausybės vadovu tapęs Valdis Dombrovskis dar neseniai dėl veržlaus ekonomikos augimo Baltijos tigru vadintai šaliai numatė griežto taupymo kursą. Valiutos fondas, Europos Sąjunga ir Šiaurės kaimynės pažadėjo Latvijai daugiau nei 7,5 mlrd. eurų (tai sudaro maždaug trečdalį Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ūkio krizei įveikti ir domino efektui Vidurio Rytų Europoje išvengti su sąlyga, kad bus imtasi skausmingo ūkio sanavimo. 2009 metais vyriausybei pavyko sumažinti biudžeto deficitą iki 9 proc. BVP, o šiemet – iki 8,5 proc., smarkiai apribojus išlaidas ir padidinus mokesčius. BVP taip pat žymiai sumažėjo. Praėjusiais metais ūkio nuosmukis pasiekė 18 proc., nors šis nuošimtis gal kiek ir per didelis, nes gerokai išaugo nelegalaus darbo apimtys.

Šiuo metu, atrodo, reikalai jau ima taisytis. Antrajame ketvirtyje ekonomika, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo, tai reiškia nuosmukio pabaigą. Latvijos vyriausybė tikisi, kad šiemet BVP sumažės 2 proc. (iki šiol mažėjo 4 proc.), o 2011 ir 2012 metais Latvijos ūkis jau turėtų išaugti 4-5 procentais. Atsigauti padeda pramonė ir eksportas, o statybų sektorius vegetuoja toliau, vidaus paklausa tebėra maža. Daugumai latvių trūksta pinigų vartoti.

Nors pavojinga tvirtinti, kad Latvijos ekonomika užtikrintai atsigauna, yra įrodymų, kad plačiai kritikuotas Latvijos kelias veda į sėkmę. Mūsų kaimynai bet kokia kaina siekė išvengti su euru susieto lato devalvacijos, kuri neišvengiamai būtų paskatinusi infliaciją, importo brangimą, kapitalo žlugimą ir daugumos skolų eurais turinčių įmonių bei verslininkų bankrotą. Todėl lato devalvavimą Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius vadino “nuodais”. Siekiant to išvengti, imtasi “vidinės devalvacijos” – bandoma atkurti šalies konkurencingumą mažinant kainas, algas ir valstybės išlaidas. Garsus ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas šį Latvijos siekį pavadino sunkia, gal net neįmanoma užduotimi dėl įšaldyto darbo užmokesčio.

Bet Latvija pademonstravo nepajudinamą ryžtą ir tvirtybę. Švedijos SEB banko tyrimai parodė, kad vidutinis darbo užmokestis, rekordiškai išaugęs 2008 metais, šiuo metu yra 19 proc. mažesnis, o visuomeniniame sektoriuje – dar daugiau, nes verslininkai mieliau rinkosi kitą galimybę išlikti – ėmė atleidinėti darbuotojus. Ekonomikos klestėjimo laikotarpiu atlyginimai didėjo kasmet 20 procentų. 2005-2008 metais realus lato keitimo kursas padidėjo 30 procentų. Nuo to laiko šis pakilimas sumažėjo kone pusiau, todėl padidėjo konkurencingumas. SEB skaičiavimais, Latvijos eksportas dar ne visiškai susigrąžino prarastą rinkos dalį, bet teigiami pokyčiai jau akivaizdūs.