Krizės parklupdytos Latvijos rusakalbių gyventojų mažumai atstovaujanti politinė jėga viliasi patekti į istoriją – gauti daugiausiai balsų šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose ir galbūt pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais prasimušti į vyriausybę.

Centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas “Santarvės centras” (SC) deda viltis į savo tradicinius rėmėjus – rusakalbį elektoratą, kuris sudaro maždaug trečdalį visų Latvijos gyventojų, taip pat į etninius latvius, kurie užklupus ekonominei krizei smarkiai nusivylė politiniu elitu.

2008 metų pabaigoje Latvijoje nedarbo lygio rodiklis peržengė dviženklę ribą, ekonomiką ištiko nuosmukis ir šalis paprašė suteikti 7,5 mlrd. eurų tarptautinę finansinę pagalbą.

Artėjant rinkimams SC visose viešosios nuomonės apklausose lenkia kitas partijas.

Akivaizdu, kad SC nepuoselėja vilčių užsitikrinti daugumą 100 vietų Seime, bet tikisi, kad jo sėkmingas pasirodymas rinkimuose įtikins kitas politines partijas pakviesti jį prisijungti prie būsimos valdančiosios koalicijos.

2006 metais vykusiuose rinkimuose SC iškovojo 17 vietų. Rugsėjo 27 dieną atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose susivienijimui gali pavykti iškovoti 29 mandatus.

“Visų pirma aš siūlysiu sąžiningą valstybės požiūrį, ne amoralų melą, kurį mes girdime dabar”, – “Reuters” televizijai sakė SC kandidatas į ministrus pirmininkus Janis Urbanovičius.

“Kodėl žmonės, ir latviai, ir rusai, sieja savo viltis su mumis? Nes mes ir latviams, ir rusams sakome tą patį: kol būsime susiskaldę, valstybė mus plėš”, – sakė jis.

SC parlamentaras Andrejus Klementjevas, į Seimą kandidatuojantis Rygoje, sakė, kad latviai balsuos už susivienijimą norėdami pareikšti protestą.

Vis dėlto J.Urbanovičiui veikiausiai nepavyks surinkti pakankamai balsų, kad galėtų tikėtis užimti premjero postą.

Tuo tarpu dabartinis vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis pareiškė turintis pagrindo tikėtis, kad po rinkimų jis sugrįš į premjero kėdę su esama koalicija.

Tokia vyriausybė veikiausiai nuosekliai vykdys priemones, kurias įgyvendinti šalis pažadėjo mainais į 7,5 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) finansinę pagalbą.

J.Urbanovičius, demonstruodamas SC ryžtą pasiekti, kad po rinkimų į jį būtų žiūrima rimtai, liepą rusų kalba leidžiamam laikraščiui sakė, kad Latvijai gresia “virsti Biškeku”, jei susivienijimas nebus pakviestas į koaliciją.

Šie jo žodžiai buvo suprasti kaip užuomina apie etninius konfliktus Centrinėje Azijoje esančioje Kirgizijoje. Tačiau pats J.Urbanovičius paneigė, jog kalbėjo būtent apie tai.

Etninė įtampa Latvijoje jaučiama nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Nemažai latvių jaučia nuoskaudą dėl savo kalbos ir kultūros, kuri buvo varžoma šaliai kenčiant sovietinę okupaciją, nutraukusią neilgą nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį tarp dviejų karų.

Atkūrę nepriklausomybę latviai suskubo priimti naujus pilietybės įstatymus, dėl kurių nemažai rusakalbių gyventojų, įsikūrusių čia sovietiniais metais, iš esmės neteko teisės balsuoti ir daryti įtaką politikai.

Nauji įstatymai taip pat įtvirtino latvių kalbos viršenybę virš rusų kalbos, kuri vis dar labai plačiai vartojama.

Kai kurie komentatoriai reiškia nuogąstavimus, kad jei SC pateks į vyriausybę, iškils grėsmė provakarietiškam šalies kursui ir išaugs Rusijos įtaka šioje ES ir NATO priklausančioje valstybėje.

Politologas Nilas Muižniekas iš Latvijos universiteto atmetė tokius būgštavimus.

Pasak jo, net jei J.Urbanovičiui ir kitiems SC atstovams pavyks prasimušti į būsimą vyriausybę, jiems nebus patikėtas užsienio reikalų ministro ar koks nors kitas portfelis, susijęs su valstybės saugumu.

“Manau, politinis elitas suvokia, kad jei tai būtų padaryta (SC gautų šiuos portfelius), tuomet marginalizuotume save ES ir NATO”, – sakė jis.

“Tai sustiprintų šiltėjančius santykius su Rusija”, – pridūrė politologas, tačiau pabrėžė, kad ir taip sutariama, jog naudinga palaikyti geresnius santykius su didžiąja kaimyne Rytuose.

NE GYVENIMAS, O VEGETAVIMAS

Nors Latvijoje jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai ir šalies ekonomika per pirmuosius du šių metų ketvirčius kiek ūgtelėjo, nedarbo lygis vis dar siekia 19 procentų.

39 metų Diana Jumburga yra viena iš daugybės latvių, kurie savo kailiu patyrė skaudžius krizės botago kirčius. Moters vyras neteko darbo, o menka jos alga, kurią Diana gaudavo dirbdama valytoja, buvo dar apkarpyta pagal vyriausybės biudžeto taupymo programą.

“Girdėjau, kad daug žmonių… palankiai kalba apie “Santarvės centrą”, – sakė D.Jumburga ir pridūrė, jog ji pati apskritai neis balsuoti, nes nusivylusi visais politikais.

Moteris, kuri su šeima gyvena aptriušusiame daugiabutyje Rygos pakraštyje, sakė, kad ji su vyru ir dviem vaikais priversti pragyventi už 160 latų (beveik 800 litų) per mėnesį.

Šią šeimą nuo bado gelbėja varguoliams skiriami nemokami maisto daviniai. Pagal ūkininkų ir labdaros organizacijos “Už Latviją be bado” susitarimą ši šeima turėjo galimybei nemokamai prisikasti bulvių, ir dabar jos buto koridoriuje riogso keli didžiuliai jų maišai.

“Jau kurį laiką neinu balsuoti ir nežinau, ar eisiu šį kartą. Neįžvelgiu rinkimų prasmės”, – sakė D.Jumburga, sėdėdama ankštame vaikų kambarėlyje.

“Mes ne gyvename, bet gyvaliojame, jau kurį laiką vegetuojame”, – sakė moteris.

Pasak politologo N.Muižnieko, latviai nelinkę reikšti savo pykčio per politiką ar demonstracijas.

“Kad ir kokios griežtos būtų taupymo priemonės, latviai nelinkę rengti protestų ar kelti neramumų… Tačiau emigracija yra tas vožtuvas, per kurį nuleidžiamas mūsų socialinės įtampos garas”, – sakė jis.