REUTERS

Latvijoje prasideda politinės įtampos kupina savaitė po prezidento raginimo paleisti Seimą, kurį jis išsakė parlamentarams blokavus tyrimą dėl korupcijos ir kuris smarkiai padidino investuotojų nerimą, nes šaliai veikiausiai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

Latvija dar tik brenda iš 2009 metų recesijos, per kurią šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo beveik 20 proc. ir kuri buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje, liūno. Ši krizė, kuri ištiko Latviją po paskolų sąlygoto augimo, pranašavo vėlesnes ekonomines negandas euro zonos valstybėse Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje.

Prezidentas Valdis Zatleris šeštadienį pareiškė, jog pasinaudos teise inicijuoti Seimo paleidimą, nes parlamentarai blokavo korupcijos tyrimą dėl įtakingo įstatymų leidėjo ir verslininko.

Prezidentas pažėrė Seimui griežtos kritikos už “politines intrigas bei melą” ir sakė, jog siekia sutramdyti įtakingus šalies verslininkus, vadinamuosius oligarchus.

Pastarieji visuotiniai rinkimai Latvijoje vyko pernai spalį.

“Prezidento sprendimas paleisti parlamentą smarkiai didina politinį neapibrėžtumą Latvijoje”, – nurodė investicijų bankas “Danske” ir pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu vietos finansų rinka gali jausti tam tikrą spaudimą.

V. Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pagal konstituciją, dėl šio prezidento sprendimo per du mėnesius turi būti sušauktas referendumas. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai veikiausiai pritars tam, kad būtų paleistas parlamentas ir rengiami pirmalaikiai rinkimai.

“Danske” įspėja, kad po pirmalaikių rinkimų gali būti suformuota vyriausybė, kuri nepritars tolesnėms fiskalinėms reformoms, o tai savo ruožtu pakenktų Latvijos siekiui 2014-aisiais prisijungti prie euro zonos.

Tačiau naująją vyriausybę gali formuoti ir dabartinis ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, jei užsitikrins prezidento paramą, priduria bankas. Tai sulauktų palankaus rinkų įvertinimo.

Pasak “Danske”, vienas dalykas aiškus – Latvijai teks atidėti naujos euro obligacijų emisijos platinimo planus. Buvo numatyta, jog ši emisija žymės sugrįžimą į rinkas po 7,5 mlrd. eurų paskolos, kurią 2008 metais šaliai suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Šalyje buvo apkarpytos algos, padidinti mokesčiai, ir jos ekonomika pamažu vėl ėmė augti po skaudaus 18 proc. nuosmukio 2009 metais.

Latvija sako, jog tebeturi daug lėšų iš šaliai skiros finansinės pagalbos, iš kurios ji išleido tik 4,4 mlrd. eurų.

Reikalaudamas paleisti parlamentą V. Zatleris sakė, jog nori suteikti žmonėms teisę nuspręsti po to, kai dėl recesijos jiems teko nemažai paaukoti.

“Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras nurodė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną. Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius. Komisija galutinį sprendimą turtėų priimti pirmadienį.

Ketvirtadienį V. Zatlerio laukia balsavimas parlamente dėl perrinkimo, ir dabar jo galimybės užsitikrinti naują kadenciją kur kas mažesnės, sako analitikai. Dabartinė V. Zatlerio kadencija baigiasi liepą.