BFL

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą, pareikalavo paleisti šalies parlamentą, kurio nariai iškėlė save virš įstatymo.

“Priėmiau sprendimą veikti radikaliai. Toks sprendimas šalies prezidento rinkimų išvakarėse yra sunkus man asmeniškai, taip pat sudėtingas konstituciškai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktas prezidentu. Bet aš daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai. Mano pareiga – veikti ne savo, o valstybės labui”, – per televiziją ir radiją sakė V.Zatleris, kurio mandatas baigiasi liepos 7 dieną.
“Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savavaliavimui. Vieną kartą padėti tašką tam, kad visas mūsų sunku darbu uždirbtas turtas yra ofšorinių firmų sąskaitose, padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turi išskirtines teises”, – sakė jis.

“Mums būtina padėti tašką tokiam požiūriui į mūsų žmones, į mūsų tautą, į mūsų valstybę”, – aiškino savo sprendimą prezidentas.

“Todėl noriu pasakyti jums, kad pasirašiau Latvijos prezidento dekretą dėl (parlamento) paleidimo ir pateikiau jį Konstituciniam teismui”, – sakė jis savo emocingame kreipimesi.

V.Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma šalimi, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pasak prezidento, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų.

Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

“Balsavimas Seime ketvirtadienį, deja, tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Tarp dviejų iš trijų valdžių, kuriomis remiasi mūsų valstybė”, – sakė V.Zatleris.

“Pagrindinis 10-ojo šaukimo Seimo uždavinys buvo atmesti tuos kaprizus ir fokusus, dėl kurių buvo pakirstas pasitikėjimas tarp visuomenės ir 9-ojo šaukimo Seimo. Išrauti tą blogio šaknį, kuri skiria valdžią ir visuomenę… Bet Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas.

“Deja, tai įvyko ne pirmą kartą. Dar 9-ojo šaukimo Seime teisių leidėjai nepatvirtino į postą teisėjo, kurio profesionalumo atitikimą buvo įvertinusi teisminė valdžia. Įstatymų leidėjai nepatvirtino į postą generalinio prokuroro, kurį iškėlė aukščiausias teisminės valdžios pareigūnas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ir šiame Seime jau buvo signalų, kad jis, deja, perėmė šias ydas”, – aiškino jis savo sprendimą.

A.Šleserio padėjėjas Girtas Dripė sakė, kad frakcijos “Už geresnę Latviją” lyderis V.Zatlerio istorinį sprendimą pakomentuos pirmadienį.

Prezidentas savo kalboje sakė, kad “paveldėta ir kitų ydų”.

“Mes matėme derėtuves dėl postų, aršią kovą dėl postų, užuot galvojus apie valstybę. Postai atiteko saviems, tai jau įprasta. Seimas ne kartą parodė, kad jis gina pirmiausia kurios nors siauros grupės ar konkretaus žmogaus interesus, o ne valstybės interesus. Ką daryti?, – sakė jis. – Deja, susidaro įspūdis, kad naujas Seimas patogiai jaučiasi politinių schemų, melo ir įstatymų nepaisymo atmosferoje. Deja, tai mato ir rinkėjai“.

“Mes taip pat matome, kad vyriausybė, kuri turėjo sugebėti priimti sprendimus dėl Latvijos ateities, dėl tų uždavinių kurie stiprintų Latviją ir keltų jos gerovę, daugiau klauso, ką kalba koks nors žmogus už Seimo ribų. Nors turi būti tokia situacija, kad vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, ir ji yra atsakinga Seimui. Mes galime matyti dar ir dar”, – sakė V.Zatleris.

Pažymėjęs, kad Latvija per “trejus metus stebėtinai įveikė ekonomikos krizę”, prezidentas pridūrė, kad ją įveikti padėjo sąžiningi žmonės.

“Kyla klausimas – vardan ko? Ar dėl to, kad padidėtų oligarchų pelnas, kad būtų leista grobti iš valstybės, ar dėl to, kad teisė būtų ne itin svarbus šūkis? Mes visi – ir jūs, ir aš, kaip šalies prezidentas, pernelyg atlaidžiai žiūrėjome į įvairių žmonių grupių interesų pasireiškimus”, – sakė jis.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką prezidento sprendimas turės sugrįžimui į tarptautines finansų rinkas ir Latvijos paskolų palūkanų programos užbaigimui, bet sakė manąs, jog svarbu nuosekliai dirbti, kad mažėtų oligarchų įtaka.

“Tai ir “Vienybės” vertybės, už kurias “Vienybė” balsavo ketvirtadienį Seimo posėdyje, paremdama teisėsaugos institucijų sprendimą padaryti kratą Ainaro Šleserio gyvenamojoje vietoje. Bet dabar, nepaisant politinės įtampos, būtina toliau stabilizuoti Latvijos ekonomiką ir kelti gyventojų gerovę”, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia irgi pareiškė abejonių, “ar šis emociškai žengtas žingsnis bus rezultatyvus visuomenei ir atneš pasitikėjimą valstybe?”.

“Emociniu požiūriu visuomenė patenkinta, bet ar tai racionalus sprendimas…”, – sakė S.Abuoltinia ir pridūrė, kad naujo Seimo rinkimai pareikalaus laiko, o šalies ekonominis stabilumas netvirtas.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė: centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimo “Santarvės centras” (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, lyderis Janis Urbanovičius kol kas atsisakė vertinti šį sprendimą, apsiribojęs pastaba, kad “šalyje prasidėjo naujas politinis ciklas, kuris bus kitoks nei tas, “kuris buvo “šiandien iki 21 valandos”.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) taip pat nepanoro komentuoti siūlymo paleisti Seimą.

Tuo tarpu Nacionalinio susivienijimo “Viskas Latvijai”-”Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę” vadovas Einaras Cilinskis sakė, kad nesunku prognozuoti referendumo rezultatą.

“Koks gali būti balsavimas dėl Seimo, kuriuo pasitiki 10 proc. žmonių. Manau, tai rodiklis, dėl kurio nėra intrigos, – sakė jis.

Pagal Latvijos konstituciją tam, kad prezidento dekretas įsigaliotų ir būtų paskelbti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, tokiam šalies vadovo žingsniui referendume, kuris turi būti sušauktas per du mėnesius, dar turi pritarti šalies piliečiai.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras sakė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną.

Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius.