Paradoksas, tačiau šiemet didesnis nei įprasta grūdų derlius jų kainos nesumažins. Priešingai, prognozuojama, kad grūdai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kainuos gerokai daugiau nei ankstesniais metais, o tai lems ir daugelio miltinių gaminių, pirmiausia duonos, brangimą.
Skaičiuojama, kad rekordą šiemet gali viršyti kviečių derlius – jei pasitvirtins prognozės, jis gali persiristi per 2 mln. tonų. Pernai jis svyravo apie 1,6 mln. tonų. Taip nutiks (žinoma, jei gamta nespės prikrėsti išdaigų) pirmiausia dėl to, kad šiemet Lietuvoje kviečiais užsėtas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo žemės plotas, kone 600 tūkst. ha, mat vieni žemdirbiai grūdines kultūras pasirinko nusprendę sumažinti pieno arba gyvulių ūkius, kiti į kviečius išmainė kitokius javus – rugius, kvietrugius ar miežius.
Dėl tų pačių priežasčių didesnio, nors šiek tiek prastesnės kokybės nei pernai, tikimasi ir rapsų derliaus, o iš viso Lietuvoje šiemet prognozuojama prikulti 4–4,5 mln. tonų grūdų.
Vis dėlto grūdų kaina ne tik nemažėja, bet kaip tik kyla, o tai daugiausia lemia pasaulinės tendencijos. Dėl sausrų Rusijoje ir JAV bei potvynių kai kuriose ES šalyse kviečiai brangiau nei įprasta superkami visose svarbiausiose pasaulio biržose. Pavyzdžiui, praėjusių metų sezoną Čikagos biržoje kviečiai nė karto nebuvo pasiekę 300 JAV dolerių už toną ribos, o šiemet ji jau seniai peržengta ir svyruoja apie 330 dolerių už toną. 10–15 proc. brangesni nei įprasta grūdai šiemet ir Londono bei Paryžiaus biržose.
Lietuvoje kviečių tona dabar superkama irgi maždaug už 800 Lt, nors pernai kaina sukosi apie 700 Lt, o jei tikėsime prognozėmis, kviečių kaina šiemet gali pasiekti ir 1000 Lt. O štai rapsų supirkimo kaina pastarosiomis dienomis šalyje jau pakilo iki 1640 Lt už toną – tai kone 200 Lt daugiau nei pernai.
Tuo, neabejojama, suskubs pasinaudoti miltinių gaminių gamintojai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, kad grūdų supirkimo kainų pakilimu šiemet pasinaudos kepėjai ir prekybininkai. Pasak jo, užtenka tik užsiminti, kad grūdų kainos gali didėti, ir kepėjai iš karto pradeda kelti produkcijos kainas, nors realaus pagrindo tam dažnai net nebūna.