Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras sako esąs rimtai nusiteikęs pokyčiams. Jis prognozuoja, kad futbolo A lyga jau netrukus taps kur kas patrauklesnė tiek futbolo aistruoliams, tiek būsimiems rėmėjams.

Šalies futbolo lygis nepasikeičia nei per vieną dieną, nei per vienus metus, todėl ateitimi reikia rūpintis nuolat: kurti tvarią, sklandžiai funkcionuojančią sistemą, kurios pagrindu būtų tęsiama Lietuvos futbolo istorija, o kartu diegti naujoves, kurios futbolą darytų patrauklesnį ne tik šios sporto šakos gerbėjams, bet ir verslininkams. Apie tai, kaip paversti futbolą jei ne nacionaline religija, tai bent jau pasididžiavimą keliančia ir tarptautinėje erdvėje pagarbos verta sporto šaka, kalbamės su LFF prezidentu Juliumi Kvedaru.

– Kiekvienos šalies futbolo veidrodis – nacionalinės rinktinės žaidimas. Kaip vertinate pastarojo laikotarpio laimėjimus?
J.K.: Pergalės ir iškovoti taškai džiugina, pralaimėjimai liūdina. Csabos Laszlo komandoje rinktinės senbuviai demonstruoja solidų žaidimą, kviečiama nemažai jaunimo. Rinktinėje įsibėgėja ir kartų kaita. Kai kuriems žaidėjams pavyko maloniai nustebinti net futbolo specialistus. Jaunimo rinktinėje atsiskleidė keletas perspektyvių futbolininkų, kurie ateityje neabejotinai papildys nacionalinės rinktinės gretas.
Neseniai vykusiose FIFA pasaulio čempionato kvalifikacinėse rungtynėse mūsų moterys parodė charakterį ir pademonstravo gana aukštą futbolo lygį. Jaunimo iki devyniolikos metų komanda šių metų vasarą turės galimybę įrodyti savo sugebėjimus dvikovose su stipriausiomis Europos komandomis UEFA U-19 čempionato finale, kuris vyks Kaune, Alytuje ir Marijampolėje. Kita vertus, turime ir skaudulių: tai netikėtos žaidėjų traumos, nepatenkinami dalies kontrolinių rungtynių rezultatai, tačiau į ateitį žvelgiame optimistiškai.
– Tad koks mūsų futbolo lygis šiandien? Kaip kitų šalių kontekste vertinate mūsų A lygą?
J.K.: Sunkus ir skausmingas klausimas. Dėl finansavimo stokos Lietuvos futbolas nesiplėtoja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pinigų trūksta tiek profesionalų, tiek mėgėjų klubams. Todėl džiaugiuosi, kad sugebame išlaikyti tris futbolo lygas, organizuojame visų amžiaus grupių futbolo čempionatus, finansuojame Nacionalinę futbolo akademiją, teikiame įvairiapusę paramą vaikų futbolui.
Akivaizdu, kad negalime konkuruoti su turtingomis futbolo šalimis, bet drąsiai galiu teigti, jog tikrai nenusileidžiame savo kaimynams latviams ir estams. Profesionalūs mūsų futbolo klubai glaudžiai bendradarbiauja su miestų savivaldybėmis ir kartu su rėmėjais geba suburti pakankamai pajėgias komandas.
Šiais metais A lygos klubai įkūrė Lietuvos futbolo klubų asociaciją (LFKA), kuriai vadovauti išsirinko verslininką Rolandą Skaisgirį. LFF naujai įkurtai klubų asociacijai perleido šių metų A lygos čempionato vykdymo teisę. Tikiuosi, kad efektyviai išnaudojant sukauptą federacijos patirtį ir finansine paramą A lyga taps patrauklesnė tiek futbolo aistruoliams, tiek būsimiems rėmėjams.
Noriu atkreipti dėmesį, kad LFKA ir jos naujai išrinkto prezidento laukia rimta užduotis. UEFA deda daug pastangų, kad būtų sustabdyti rungtynių pardavinėjimo procesai. Tai viena opiausių problemų, jai prižiūrėti LFF įsteigė Sąžiningumo pareigūno instituciją, vykdomos kitos prevencijos priemonės. Nedžiugina, kad Lietuvoje užfiksuotas ne vienas nerimauti verčiantis atvejis, kai keistoki rungtynių rezultatai sukėlė UEFA įtarimus, dėl kurių pradėti tyrimai. Esame gavę ir oficialių pranešimų apie galbūt sutartas rungtynes, taip pat, kiek žinau, į UEFA būstinę buvo iškviesti pasiaiškinti kelių A lygos klubų treneriai. Garsiai sakau, kad šiuo klausimu federacijos požiūris yra labai griežtas. Visomis išgalėmis stengiamės, kad tokių dalykų būtų išvengta, tačiau jei kuris nors klubas susiviliotų tokiais sandoriais, tektų taikyti negailestingas sankcijas.
– Vis pasigirsta priekaištų, kad geriausi mūsų futbolininkai žaidžia ne Lietuvoje.
J.K.: Visi žinome, kad Lietuvos futbolo finansavimas neprilygsta išsivysčiusių šalių galimybėms. Futbolininkai yra profesionalai, užsidirbantys duoną sunkiu darbu, todėl reikia tik džiaugtis, kad sugebame išauginti pakankamai aukšto lygio žaidėjus, turinčius paklausą Anglijos, Italijos ar Turkijos futbolo lygose. Tai pozityvus ir daug perspektyvų suteikiantis Lietuvos futbolo mokyklos įvertinimas, leidžiantis tikėtis, kad per artimiausius ketverius penkerius metus išugdysime naują aukšto lygio profesionalių futbolininkų kartą.
Tačiau vieta tuščia nebūna, lietuvius keičia legionieriai iš įvairių, kartais labai egzotiškų pasaulio kraštų. Susidūrimas su kita kultūra, kita futbolo samprata skatina mūsų jaunimą greičiau tobulėti, realiau vertinti savo galimybes bei išmokti komunikuoti su savo kolegomis. Tai tikrai jiems pravers toliau siekiant karjeros. Ne paslaptis, kad kartais pas mus pasitaiko netolerancijos apraiškų, kai stadionuose asmenys – liežuvis neapsiverčia vadinti jų futbolo aistruoliais – bando įžeisti futbolininkus dėl jų rasės ar tautybės. Futbolo federacija atidžiai stebi šią situaciją ir yra pasiruošusi užkirsti bet kokius rasizmo ar ksenofobijos atvejus.
Grįždami prie temos galime sakyti, kad auga nauja pamaina, kartu su ja turėtų augti ir mūsų futbolas. Tačiau tam reikalingos atitinkamos sąlygos, kurių šiandien trūksta. Jeigu mūsų vaikai turės kur žaisti futbolą, jis taps masiniu sportu, iš kurio ir išaugs naujos žvaigždės. Svarbu tik tuos talentus laiku „pagauti“, kad klystkeliais nenueitų. Akivaizdu, kad tai ne vien futbolo bendruomenės, bet ir valstybės rūpestis – ką ir kaip daryti. Kai kurios futbolo federacijos renka statistinius duomenis, pagal kuriuos galima akivaizdžiai daryti prielaidą, kiek viena naujai pastatyta futbolo aikštelė atitraukia vaikų nuo nepilnamečių nusikaltimų. Mūsų valdžios vyrai pozicijos šiuo klausimu neturi, todėl FIFA ir UEFA pagalba Lietuvai turi ne vien sportinį, bet ir socialinį poveikį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.