BFL

3 klausimai politologui, Kauno technologijos universiteto profesoriui Algiui Krupavičiui

– Po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinta tai, kad rinkėjų skaičius rinkimų apygardose smarkiai skiriasi,  siūlomi du rinkimų pertvarkos variantai: atsisakyti vienmandačių apygardų ir taikyti proporcinę rinkimų sistemą arba perbraižyti apygardų, kuriuose rinkėjų skaičiaus skirtumas yra didžiausias, ribas. Kokia jų esmė?

– Pasirinkus pirmąjį, sudėtingesnį variantą, būtų galima kopijuoti Estijos patirtį. Estijos rinkimuose taip pat yra regionai, partijų sąrašai, balsuojama už individualius kandidatus. Tačiau ten yra 3 rūšių mandatai: vieni skiriami pagal kvotas, kiti – kaip kompensacija dėl balsų netolygumo ir treti yra likutiniai. Ši sistema nėra paprasta, tad reikėtų laiko paaiškinti rinkėjams, kaip ji veikia. Tačiau proporcinė rinkimų sistema pasaulyje vertinama kaip viena iš geriausių bent jau paverčiant balsus į mandatus. Tad jei jau kalbame apie rinkimų sistemos reformą, reikia kalbėti apie vienokį ar kitokį proporcinės sistemos variantą.

Antrasis, VRK siūlomas variantas, yra paprastesnis. Tačiau yra ir kitas klausimas, ką įgyvendinti iki 2016 m. Seimo rinkimų – perbraižyti visų apygardų ribas ar tik tų, kuriuose nuokrypis yra didžiausias.

– Kaip šie scenarijai – socialdemokratų pasiūlymas ir Vyriausiosios  rinkimų komisijos projektas galėtų paveikti rinkimų rezultatus?

– Galima tik spėlioti. Jei rinkimų apygardų padaugės miestuose, galėtų sustiprėti miestuose stiprios partijos ir susilpnėti tos, kurios daugiausia rinkėjų turi kaimiškose vietovėse, ir atvirkščiai. Populiarumą rinkimuose lemia ir konkretūs kandidatai. Tikrai nemanau, kad apygardų ribų perbraižymas pakeis partijų padėtį. Pagrindinės konkurentės ir toliau liktų tos pačios.

– Kurios reformos būtų pras­mingiausia imtis iki Seimo rinkimų likus mažiau kaip metams?

– Taisykles keisti reikia atsargiai. Galime pabandyti įgyvendinti visos apimties vienmandačių apygardų reformą, kad visų, viršijančių 10 proc. nuokrypį, ribos būtų perbraižytos. Bet, matyt, prieš šiuos rinkimus to daryti nereikia. Turime ir minimalų planą – keisti apygardų, kuriose nuokrypis didžiausias, daugiau kaip 20 proc., ribas, įvertinti pasėkmes ir po rinkimų tęsti reformą viena ar kita kryptimi. Yra ir kitas kelias. Jei partijos sutartų, kad po 2016 m. Seimo rinkimų reforma tikrai bus vykdoma, per artimiausius kitų metų rinkimus galima ir nieko nekeisti.