Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje iš viso yra apie 80 daugiabučių namų, statytų dar sovietmečiu, todėl rajono vadovai vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų laiko šių namų renovaciją.

Jonas OKMANAS

Šiuo metu pusė Lazdijų rajono savivaldybės daugiabučių namų jau renovuoti ar jų atnaujinimas artėja prie pabaigos. Nemaža dalis tokių namų renovuota pagal Probleminių rajonų paramos programą, kurios lėšomis kompensuota net 85 proc. renovacijos lėšų. Bendrosios patalpos buvo renovuotos už savivaldybės lėšas, todėl jų gyventojams šis procesas iš esmės nieko nekainavo.

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis pabrėžia, kad daugiabučių renovacija yra vienas svarbiausių savivaldybės veiklos prioritetų. Iš viso Lazdijų rajone pastarąjį etapą renovuotinų ir atranką perėjusių daugiabučių namų bendras naudingas plotas – daugiau kaip 22 tūkst. kv. m.

„Šildymo išlaidos gyventojams po renovacijos sumažėjo perpus. Savivaldybė suinteresuota maksimaliai išnaudoti visų paramos šaltinių lėšas daugiabučių renovacijai, – pasakoja A.Margelis. – Vien šiuo metu Lazdijų rajone renovuojama 17 daugiabučių namų. Tai yra daug, palyginti su kitais rajonais, jei skaičiuosime procentais nuo bendro namų skaičiaus. Todėl turėtume džiaugtis, nes gauname nemažą finansavimą.“

Neseniai rajone viešėjusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė labai teigiamai įvertino Lazdijų rajono daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo procesą. Jos nuomone, šis procesas čia yra vienas geriausiai tvarkomų visoje Lietuvoje. Ilgai neapsisprendžiantiems lėšų pritrūks, nes jau baigiamos išdalyti 2014–2020 m. etapo lėšos.

„Daugiabučių namų renovacija – sunkus procesas. Reikia skubėti. Kas dar nori pasinaudoti finansine parama, turi kuo greičiau priimti sprendimus, nes nuo 2017 m. parama dar mažės 5 proc., t.y. bus jau ne 35, bet 30 proc., o ateityje jos apskritai nebebus“, – sakė viceministrė.

Mero A.Margelio teigimu, renovacija palietė ne tik gyvenamąjį sektorių: „Pastaraisiais metais renovavome ne vieną kultūros objektą, o iš mokyklų nerenovuota teliko viena.“

Lazdijams ligoninė būtina

Renovacijos procesą pergyveno ir Lazdijų rajono ligoninė. Nepaisant to, pastaruoju metu bene vienintelė rajono gydymo įstaiga atsidūrė tarp sveikatos įstaigų reformos skersvėjų.

Kai Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei pateikė gydymo įstaigų tinklo konsolidavimo nutarimo projektą, rajono meras kreipėsi į visas atsakingas institucijas, kad Vyriausybė atsižvelgtų į savivaldybės pateiktus pasiūlymus.

Savivaldybė pirmiausia pati ėmėsi iniciatyvos: prieš mėnesį taryba priėmė nutarimą supaprastinti gydymo įstaigos valdymo struktūrą – sujungti daugumą skyrių. Taip gerokai sumažintos administracinės išlaidos.

A.Margelis mūru stoja už ligoninės išsaugojimą, išdėstydamas aiškius motyvus, kodėl rajonas siūlo nepritarti kai kuriems ligoninių tinklo konsolidavimo plano punktams. Numatoma akušerijos paslaugas teikti bei apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tik tais atvejais, kai įstaiga atitinka bent vieną šių kriterijų: per metus buvo priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų (galimas nuokrypis iki 10 proc.); atstumas nuo rajono ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios įstaigos didesnis negu 50 km.

„Siūlome įvertinti ypač rajonuose mažėjantį gyventojų tankumą, akušerijos paslauga turi būti priartinta prie mažųjų rajonų gyventojų, kad žmonės nepatirtų papildomų išlaidų vykdami į nutolusias tokio tipo įstaigas. Yra tikimybė, kad gimdyvės dėl sunkios materialinės padėties nevažiuos gimdyti į tolimesnes ligonines, o gimdant namie padidėtų rizika motinų ir naujagimių gyvybei“, ‒ argumentus dėsto A.Margelis.

Šiltuoju sezonu Lazdijų rajonas sulaukia daugybės turistų ir poilsiautojų, kuriems neretai prireikia skubios chirurgų, kardiologų ir kitų specialistų pagalbos.

„Mūsų medikai yra pelnę pacientų pasitikėjimą, čia gydytis atvyksta žmonių net iš gretimų rajonų, ‒ pasakoja rajono ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis. – Atnaujintos ligoninės patalpos, įsigyta moderni įranga bei dirbantys kvalifikuoti specialistai leidžia suteikti dagiau paslaugų vietoje. O važinėti gydytis į Alytų nenori ir dauguma rajono gyventojų.“

Verslui – žalia šviesa

Šiemet atliekant Lazdijų rajono gyventojų nuomonės tyrimą net 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad ES parama regione yra jaučiama, pokyčiai ryškiai matomi. Kaip svarbiausią rajono problemą gyventojai įvardijo darbo vietų trūkumą. Gyventojų nuomone, rajone trūksta specializuotų paslaugų. Jei tik gautų ES paramą, daugelis užsiimtų savo verslu.

Rajono meras pripažįsta, kad kuriant ir įgyvendinant naująją strategiją itin svarbu atsižvelgti į regiono gyventojų poreikius, nes infrastruktūra jau iš esmės yra sutvarkyta, dabar svarbu ugdyti verslumą.

Vienas didžiausių vietos investuotojų Lazdijų rajone yra buvęs Seimo narys Jonas Jagminas, Krikštonių kaime įrengęs didžiulį paukštininkystės ūkį. Jame vienu metu laikoma apie 270 tūkst. vištų, per metus gaminama beveik 5 tūkst. t paukštienos. Ūkyje šiuo metu dirba 25 žmonės. Į jį verslininkas investavo bemaž 4 mln. eurų.

„Lazdijai yra tas rajonas, kuriame man dirbti bene lengviausia, – mintimis dalijasi J.Jagminas. – Ypač džiugina tai, kad meras A.Margelis niekada nežiūri, kokios spalvos kepurę tu nešioji: visuomet verslui dega žalią šviesą, pats daug padeda asmeniškai, derindamas verslo reikalus su įvairiausiomis biurokratinėmis institucijomis.“

J.Jagminas, paukštininkystės kompleksus turintis šešiuose šalies rajonuose, tvirtina matęs šilto ir šalto: „Yra ir tokių merų, kurie, be politikavimo, nenori matyti toliau savo nosies, tarkime, statybos leidimus išduoda po… šešerių metų. Merai verslininkus pirmiausia turi suprasti. Dar geriau, jei padeda, tai gerokai palengvina sąlygas verslui. Būtent tokį aš pažįstu Lazdijų rajono vadovą.“

Ne veltui būtent Lazdijų rajoną J.Jagminas pasirinko dar vienam dideliam investiciniam projektui – pačiam moderniausiam Lietuvoje viščiukų inkubatoriui, kurio įkurtuvės numatytos dar šiemet.