Kuo skiriasi valgomieji ledai, kainuojantys 48 ct ir 2,8 Lt? Gamintojai pripažįsta: nors įprastai ledai gaminami iš pieno, grietinėlės ar grietinės, tikėtina, kad pigesniuose leduose šių produktų galite nerasti. Tiesiog technologijos leidžia šiuos ingredientus pakeisti augaliniais riebalais. O kai kurie gamintojai į pigiausius ledus deda apskritai prasčiausius riebalus, kurie gerokai suprastina gardėsio skonį. Būtent šie riebalai ir padeda sumažinti produkto kainą.

Pieno baltymus ir riebalus pakeisti kitais baltymais ir aliejais leidžiama tik plombyre, o pieniškuose ir grietininiuose leduose draudžiama. Bet pasigirsta abejonių, ar tikrai visi gamintojai šių reikalavimų laikosi. “Gerų ledų Lietuvoje tikrai yra. Juos iš natūralių produktų gaminame ir mes, ir “Panevėžio pienas”, ir “Vikeda”, – tikina UAB “Ingman ledai” generalinis direktorius Virgilijus Radvila. Ir priduria, kad vienareikšmiškai negalima peikti ir pigiųjų ledų, – ne visi jie su cheminiais priedais.

Kartais vietoje pieno į ledus pilama vandens ir pieno bei išrūgų miltelių. “Bet tokie ledai nėra maistingi”, – paaiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Antonina Greičiuvienė.

Šiuo metu beveik visi didieji prekybos centrai turi nuosavo prekės ženklo ledų. O tai reiškia, kad ledus gamino įmonė, pasiūliusi palankiausią kainą. “Iš esmės ledų kainą lemia prekybininkai. Savo prekės ženklo ledams jie nustato mažus antkainius, o mūsų ledams – labai didelius, – tikina V.Radvila. – Pavyzdžiui, ledams “Baltija” nustatomas ir 50 proc. antkainis”.

Dabar didžiausią rinkos dalį mūsų šalyje sudaro lietuvių gaminami ledai. Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 12 skundų dėl ledų, iš jų septyni pasitvirtino, o šiemet iš šešių skundų pasitvirtino penki. Vartotojai skundėsi dėl per minkštos konsistencijos, deformuotų ledų, pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų.