"Moters savaitgalio" archyvas

Na, neauga tie vaikai visai jau kaip kokia žolė. Aišku, jais reikia rūpintis, auklėti. Ir netiesa, kad auklėti reiškia kuo daugiau vaiką drausti. Tik leisdami išbandyti nustatytas ribas ir keisdami daugelį “negalima” į “galima”, išauginsime pasitikintį savimi ir savo jausmais žmogų.

Tėvai turi greitai ir užtikrintai įvaldyti pačią sunkiausią pasaulyje profesiją: auginti ir auklėti vaikus. Ir svarbiausia – nėra jokių mokyklų ir universitetų, kur išmokytų būti mama ar tėčiu, tiesiog gimsta vaikelis – ir per sekundę iš paprasto vyro ar moters tenka pavirsti į tėtį ir mamą.

Kad ir kiek knygų perskaitytų tėvai apie vaikų auklėjimą, visada kažkur giliai išliks susirūpinęs ir kaltinantis vidinis balsas: “Ar aš viską padarau, kad mano vaikas augtų laimingas?”, “Ar sugebu derinti darbą, pomėgius ir rūpinimąsi vaiku?” O labiausiai sąžinės priekaištus ir kaltę kels mintis: “Ar aš moku vaikui parodyti, kad jį myliu?”

Tačiau jeigu žiūrėtume iš vaiko pozicijos, paaiškėtų, kad jam reikia tikrai nedaug: tikėti, kad jį priims tokį, koks yra, pajusti, kad jis reikalingas, žinoti, kad jis saugus. Psichologai išskyrė keletą vaiko vystymosi pakopų, kurių metu svarbu gauti iš suaugusiųjų tam tikrus leidimus ir patvirtinimus.

Veikimo pakopa (nuo 6 iki 18 mėnesių)

Šiame etape vaikas nori tyrinėti, kurti, eksperimentuoti, atrasti ir išbandyti tai, kas anksčiau buvo nežinoma ir nepasiekiama. Vystosi kūrybiškumas ir intuicija.

Šioje stadijoje reikalingi leidimai, patvirtinimai:

• Tu gali domėtis viskuo ir viską tyrinėti. Svarbu sukurti namie saugią aplinką, kad vaikas galėtų prisiliesti prie visko, kas jį domina, paimti daiktus, kurie jam įdomūs. Suaugusių pareiga – apsaugoti vaiką ir suteikti jam paramą, o ne uždrausti jam liesti ar daugybę kartų mesti ant žemės žaisliuką arba savo kojinę.

• Tyrinėdamas gali naudotis visais savo pojūčiais. Mažas vaikas pasaulį priima ir suvokia per penkis pojūčius: klausą, regėjimą, lytėjimą, skonį, kvapą. Todėl drąsiai leiskite vaikui rankomis valgyti ir liesti maistą, skanauti įvairius naujus skonius (rūgštų, sūrų, saldų – ir kartų taip pat), uostyti gėles, prieskonius, liesti įvairios faktūros daiktus, vaikščioti basomis, žaisti su vandeniu, smėliu, akmenukais, klausytis muzikos ir gamtos garsų, leisti pabarškinti puodų dangčiais, stebėti įvairių spalvų daiktus ir pan.

• Aš tave myliu bet kokį. Ar vaikas būtų aktyvus, ar ramus ir tylus, reikėtų juo žavėtis, džiaugtis ir jį priimti. Svarbu pastebėti ir pasidžiaugti viskuo, kad ir ką vaikas darytų, net jeigu tai būtų jo išpiltas ant grindų vanduo ar miltais išbaltinta virtuvė.

Jeigu negauna šių leidimų, vaikas užauga amžinu kovotoju, nepaklūsta taisyklėms, jaučiasi suvaržytas, gali būti pavydus, kerštingas, ignoruoti ir nepasitikėti savo pojūčiais bei poreikiais.

Mąstymo pakopa (nuo 18 mėnesių iki 3 metų)

Vaikas atsiskiria nuo tėvų ir vystosi jo nepriklausomas mąstymas. Labai svarbu pripažinti jo savarankiškumą, individualumą, originalumą.

Šioje stadijoje reikalingi leidimai, patvirtinimai:

• Džiaugiuosi, kad pradedi galvoti savarankiškai. Svarbu gerbti ir toleruoti vaiko norus, pasirinkimus, apsisprendimus. Duokite galimybę pasirinkti: apsirengti mėgstamą drabužį, valgyti patinkantį maistą, žaisti norimą žaidimą ir pan. Nepirškite vaikui savo nuomonės ir įsitikinimų, nepamirškite, kad vaikas galvoja už save, o jūs – už save.

• Tu gali sakyti “ne”. Svarbu leisti vaikui atmesti ar išbandyti nustatytas ribas, nepulti į paniką, jeigu mažylis nuolat prašo parduotuvėje penkių šokoladukų, nors buvo sutarta, kad pirksite tik vieną. Reikia didžiulės kantrybės ir ištvermės, kad tokias vaiko derybas ir isteriškus reikalavimus sutiktumėte supratingai ir neprarastumėte pusiausvyros.

• Gali jausti pyktį, bet negali žaloti savęs ar kitų. Svarbu nedrausti vaikui pykti, jokiu būdu nesakyti: “Jeigu pyksi, tavęs nemylėsiu”, “Pykti negražu” ir pan. Reikėtų įvardyti vaiko pyktį, tačiau neleisti jam agresyviai elgtis: “Matau, kad tu dabar labai piktas, bet spardyti kito vaiko negalima.”

• Tu gali atsiskirti nuo manęs, o aš vis tiek tave mylėsiu. Reikėtų vaikui parodyti, kad net jeigu jis galvoja ir elgiasi kitaip negu jūs – viduje jūs jį mylite ir priimate. Taip, netgi tada, kai vaikas isteriškai klykia.

Jeigu vaikas negauna šių leidimų, jis užauga nepasitikintis savimi, prastai save vertinantis, nemokantis daryti sprendimų, liguistai priklausomas, gali būti perdėtai agresyvus.

Identiškumo ir jėgos pakopa (nuo 3 iki 6 metų)

Vaikas mokosi atskirti, kas yra tikrovė, o kas – fantazija, bando rasti atsakymą į klausimą: “Kas aš esu, o kas yra kiti?” Labai svarbūs tampa filmai, pasakos, pamokančios istorijos.

• Tu gali tyrinėti, kas esi ir kas yra kiti žmonės. Svarbu kalbėtis su vaiku apie jo pomėgius, svajones, norus, net jeigu jie atrodo nerealūs ar naivūs. Reikėtų kartu planuoti ateinančią dieną, derinti vaiko norus su kitų šeimos narių planais. Galima apsvarstyti, kuo vaikas norėtų būti užaugęs, kokios apskritai yra profesijos.

• Tu gali būti stiprus ir prašyti pagalbos. Reikėtų leisti vaikui klysti ir būti silpnam, o kai reikia – jam pagelbėti. Taip pat reikėtų suteikti vaikui progų laimėti, būti lyderio vaidmenyje, ką nors organizuoti: pačiam pagaminti nesudėtingą patiekalą, nueiti į parduotuvę, suplanuoti savaitgalio išvyką, išrinkti, į kokį filmą eis kartu su šeima ir pan.

• Tu gali sužinoti savo elgesio pasekmes. Svarbu kartu su vaiku pasikalbėti, koks elgesys kokias pasekmes išprovokuoja, kaip reikėtų elgtis su draugais ar šeimos nariais, kad nekiltų konfliktų, o jeigu atsitiko taip, kad susipyko – kaip kuo geriau tą ginčą išspręsti. Tinka apsvarstyti moralines ir etikos normas, būtinai paklausiant vaiko ir pagvildenant su juo, o kodėl žmonės sugalvojo bendravimo taisykles?

• Man priimtini visi tavo jausmai. Įvardykite vaiko jausmus, nes jis dar to nelabai gali pats padaryti, tačiau jau neblogai skiria, ką jaučia kiti žmonės. Todėl nėra prasmės nuo jo slėpti, ką jūs jaučiate, geriau atvirai išsipasakokite. Nereikia drausti vaikui jausti ir parodyti, ką jaučia. Jeigu liūdna – tegu verkia, jeigu pikta – tegu garsiau kalba ar padaužo pagalvę, jeigu bijo – tegu prisiglaudžia ir pasislepia už jūsų, jeigu džiaugiasi – tegu garsiai juokiasi, šokinėja ar dainuoja.

Jeigu vaikas negauna šių leidimų, jis gali užaugti uždaras, vengiantis užmegzti ryšius, bijantis būti atsakingas, nežinantis bendravimo normų ir taisyklių, nepasitikintis savo jausmais, neturinti savo vidinio “aš”.

Struktūros ir įgūdžių pakopa (nuo 6 iki 12 metų)

Šiame etape vaikas išmoksta taisyklių, kurios padės sutarti su kitais, susikuria vertybių sistemą. Vystosi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, vaikas intensyviai mokosi.

• Tu gali spręsti savarankiškai arba kreiptis pagalbos. Svarbu vaikui leisti dirbti pačiam ten, kur jis sugeba, ir pasiūlyti pagalbą ten, kur jam per sunku. Jeigu vaikas nusivilia savo darbu ir jį kritikuoja, reikia rasti nors mažą smulkmeną, už kurią galima pagirti ar padėkoti. Reikėtų paskirti vaikui tokius darbus ar pareigas, kurios yra pagal jo jėgas ir įgūdžius.

• Tu gali pasikliauti savo intuicija ir jausmais. Suteikite vaikui laisvės pačiam rasti sprendimus, ieškoti išeičių, analizuoti ir sugalvoti strategijas. Jeigu vaikas renkasi būrelius – tegu tai daro remdamasis savo norais, o ne jūsų vaikystės svajonėmis.

• Tu gali pagalvoti, kada sakyti “taip”, kada “ne”, ir pasimokyti iš savo klaidų. Svarbu leisti vaikui pasirinkti – sutikti ar nesutikti su jūsų pasiūlymais. Augdamas vaikas vis labiau norės būti su draugais ir vis rečiau priims jūsų siūlymus ir idėjas. Svarbu neįsižeisti ir nekritikuoti vaiko, kad jis atitolsta, nes taip jis mokosi gyventi ir būti suaugęs.

• Man patinka augti kartu su tavimi. Išgyvenkite kartu su vaiku augimo džiaugsmą ir sunkumus, išklausykite vaiko pasakojimus, nors jis ir pasakotų nuobodžiai ar tik iš savo varpinės. Būdami kartu, prisiminkite savo vaikystę, papasakokite savo vaikystės istorijas, pabandykite vėl pasijusti vaiku, kad galėtumėte geriau suprasti savo atžalą.

Negavęs šių patvirtinimų vaikas gali užaugti be vidinės struktūros, pasiduodantis kitų įtakai, neturinti aiškios vertybinės sistemos, bijantis suklysti ir rizikuoti.