Nors Lietuvos ūkis jau pasiekė 2008 m. lygį, leidyba tebėra vienas iš nedaugelio sektorių, kurie tebesmunka toliau. Kaip parodė rizikos vertinimo bendrovės “Creditreform Lietuva” analizė, leidybos pajamos siekia tik pusę prieškrizinio lygio: 2008 m. šis sektorius uždirbo 884 mln., o 2012 m. – 457 mln. Lt.
Tiesa, vienos leidybos įmonės laikosi truputį geriau nei kitos. Tarkime, žurnalų padėtis šiek tiek lengvesnė nei laikraščių: nuo 2008 m. laikraščių sumažėjo nuo 327 iki 262, o žurnalų netgi padaugėjo nuo 488 iki 496. Be to, vidutinis vieno laikraščio tiražas per metus krito labiau nei žurnalo, o darbuotojų skaičius traukėsi sparčiau: laikraščių leidybos darbuotojų sumažėjo 15,5 proc., žurnalų – 10 proc.
Sparčiausiai darbuotojų mažėjo knygų leidybos srityje – 20 proc. Knygų leidybą itin paveikė ne tik sumenkęs vartojimas, bet ir nuo 2004 m. mažėjantis mokinių skaičiaus. Tad per 2008–2011 m. išleidžiamų knygų pavadinimų sumažėjo 28 proc., iki 3278. Daugiausiai sumažėjo mokomosios (41 proc.) ir grožinės (25 proc.) literatūros knygų.
„Atrodo, kad šiuo metu periodinę spaudą kamuoja vien blogos naujienos: sunku varžytis su internetu, keičiasi jaunimo skaitymo įpročiai, mažėja tiražai ir periodiškumas. Jei kalbėsime apie finansus, bent pusės periodikos leidėjų pajamos smunka (lengviau atsilaiko žurnalai), daugelis bendrovių dirba nuostolingai”, – komentuoja “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Kartu jis įžvelgia ir pozityvių dalykų – tai auganti ekonomika ir vidaus vartojimas, taip pat dar 5–8 metus išliksianti palanki demografinė padėtis. „Abu demografiniai pikai – gimusieji 1955–1973 ir 1984–1993 m. dar yra skaitantys, mokūs ir atsigavus ekonomikai galės daugiau pinigų skirti kokybiškai žiniasklaidai. Kur kas sunkiau bus apie 2020 m., kai kasmet į pensiją pradės išeiti apie 45 tūkst. žmonių (dabar išeina apie 35 tūkst.), o į darbo rinką ateis popierinių leidinių neskaitanti karta. Trečias pozityvus dalykas periodinei spaudai – internetinės žiniasklaidos polinkis į fragmentiškumą ir momentines naujienas, paliekantis vis mažiau vietos rimtai informacijai. Su naujienomis internete yra ir bus dar sunkiau varžytis, tačiau kol kas joks portalas pagal kokybę negali varžytis su savaitiniais ar mėnesiniais analitiniais leidiniais”, – tvirtina R.Trumpa.
Pasak jo, nors iki šiol apie žiniasklaidą buvo kalbama kaip apie ketvirtąją valdžią, laikas prabilti apie valstybės indėlį gelbėjant popierinę spaudą ir patį skaitymą. Tai galėtų būti mokestinių priemonių taikymas ar bibliotekoms skiriamo finansavimo spaudai įsigyti didinimas.