"Veido" archyvas

Europos ir JAV bankai laikė egzaminą – kasmetinį patikrinimą, kaip jie susidorotų su krize. Europoje jos neišgyventų 8, JAV – 17 stambiausių bankų.

Lyg įtempto siužeto filme veiksmas prasideda penktadienio vakare, vos užsidarius akcijų biržoms, kai Europos Bankų Institucija (angl. EBA) pradeda skelbti kasmetinės bankų patikros rezultatus. Pasirodo pirmosios naujienos – pirmiausia ekspertai praneša, jog visas Europos bankų sektorius išgyvena kapitalo stygių.

Tačiau investuotojai, bankų vadovai, reitingų agentūros labiausiai laukia, kol kiekvienas bankas paskelbs savo 10-ties puslapių ataskaitas apie finansinę būklę, o ekspertai iš jų padarys galutinę išvadą – kiek ir kokių bankų šiemet vėl “neišlaikė testo”. Lemiami skaičiai pasirodo pusę šešių vakare.

Vertino galimybes blogiausio scenarijaus atveju

Iš viso, kaip ir pernai, šiemet buvo vertinamas 91 Europos bankas. Tiesa, vienas iš jų – Vokietijos “Helaba”, atsisakė skelbti duomenis, įsižeidęs dėl to, kad dar iki testo pradžios EBA ekspertai pareiškė, jog šis bankas neatitiks keliamų reikalavimų.

Kiti mažiau impulsyvūs, bet nemažiau reikšmingi bankai buvo vertinami pagal konkrečius kriterijus. Pavyzdžiui, daugeliui egzamino neišlaikiusiųjų koją pakišo per menkas kapitalas, kurio nepakaktų, jei staiga ištiktų krizė ir reikėtų sukrapštyti pinigų staigiai atsiradusiems nuostoliams padengti. Taigi, vertinta, ar bankų turimas kapitalas nėra mažesnis nei 5 proc. pradinio kapitalo –  EBA nustatyto slenksčio, kurį būtina peržengti, kad bankas neliktų nemokus, jei šalies, kurioje jis operuoja, BVP per dvejus metus kristų daugiau nei 4 proc.

Taip pat paskelbta informacija, kokiomis priemonėmis kiekvienas bankas galėtų padidinti turimą kapitalą, jei kapitalo turi per mažai – tarkime, parduodamas verslą.

Tačiau “Financial Times” analitikų vertinimu, pats svarbiausias kriterijus sprendžiant apie bankų situaciją – trys puslapiai, kuriuose nurodoma, iš kurių 30 Europos šalių bankai yra įsigiję vertybinių popierių ir kokiomis proporcijomis. Žinoma, šiuo atveju po padidinamuoju stiklu atsiduria bankai, daugiausia pinigų “sumerkę” į Graikijos obligacijas, nes pagal galimą blogiausią scenarijų, kurio akivaizdoje vertinti bankai, numatyta, kad Graikijos obligacijų nuvertėjimas gali siekti 15 proc.

Susumavus visus kriterijus, EBA ekspertai ir paskelbė galutines išvadas. Paaiškėjo, kad 8 iš 91 tikrintų Europos bankų šiuo metu yra nepatikimi ir testo neišlaikė, kitaip tariant, liūdno scenarijaus atveju šie bankai bankrutuotų. Dar 16 bankų vos vos perkopė ekspertų nustatytą ribą.

Daugiausia rizikingų bankų – Ispanijoje

Daugiausia testo neišlaikiusių bankų šiemet, kaip ir pernai, yra Ispanijoje. Progresas tik toks, kad pernai testo neišlaikė septyni šios šalies bankai (beje, visi – taupomieji), o šiemet jau “tik” penki (keturi taupomieji, vienas investicinis). Beje, vienas iš taupomųjų bankų – Ispanijos “Unnim”, neigiamai buvo įvertintas ir praėjusiais metais.

Dvejus metus iš eilės neigiamai įvertintas ir Graikijos ATEbank – krizės akivaizdoje jo lauktų tai, ką nuspėti galime ir iš pavadinimo.

Beje, šiemet testo iš viso neišlaikė vienu banku daugiau nei pernai, nors vertinimo kriterijai šiemet buvo švelnesni. Pasidžiaugti galima nebent tuo, kad ekspertų vertinimu, iš viso bankams, kad jaustųsi tvirtai krizės akivaizdoje, dabar stinga 2,5 mlrd. JAV dolerių kapitalo, o pernai ši suma buvo visu milijardu didesnė.

Kita vertus, pailgėjo sąrašas tų šalių, kuriose veikia rizikingiausi Europos bankai. Tarkime, pernai žvilgsniai krypo tik į Ispanijos, Graikijos ir Vokietijos bankus, o šiemet sąraše atsirado jau ir Austrijos “Oesterreichische Volksbanken”. Ant ribos atsidūrė ir kai kurie Portugalijos, Kipro, Italijos, Slovėnijos bankai. Beje, tarp “per plauką” testą išlaikiusių bankų yra ir Vokietijos Nord/LB, iš kurio pernai Norvegijos DnB NOR išpirko 49 proc. Lietuvoje veikiančio banko DNB NORD akcijų paketą ir tapo vieninteliu šio banko valdytoju.

Tiria ne tai ką reikia?

Atkreiptinas dėmesys, kad šiemet, priešingai nei pernai, bankų rezultatus vertinti ir išvadas daryti gali ne tik EBA, bet ir nepriklausomi ekspertai ar investuotojai, mat skelbiamos ne vien išvados, bet ir konkretūs bankų pateikti duomenys. Tad kitų vertintojų išvados ne visada sutampa su EBA nuomone. Tarkime, Europos bankų priežiūros institucijos paskelbtą ataskaitą išnagrinėję “JPMorgan Cazenove” analitikai pareiškė, kad jei būtų jų valia, pritraukti papildomo kapitalo būtų įpareigoti ne aštuoni, o dvidešimt Europos bankų, ir visai ne 2,5 mlrd., o 80 mlrd. JAV dolerių.

Kitus investuotojus labiausiai neramina tai, kad Europos bankų priežiūros institucija netyrė, kaip ES bankus paveiktų Graikijos nemokumas. Šis kriterijus net nebuvo įtrauktas, nors ES šalys vis dažniau kalba apie galimą Graikijos bankrotą. Juolab kad EBA išvadose silpnesniems bankams patariama per tris mėnesius pasirengti didesnei krizei, o tai, daugelio kitų ekspertų vertinimu, laikoma pirmąja užuomina apie galimą Graikijos bankrotą. Tad ir galimas Graikijos obligacijų nuvertėjimas 15 proc., įrašytas juodžiausiame EBA scenarijuje, analitikams kelia tik šypseną, nes jau artimiausiu metu šios obligacijos gali prarasti pusę ar dar daugiau savo vertės.

Kaip tik todėl “Shore Capital” analitikas Gary Greenwood’as pareiškė, kad tokie patikrinimai kaip vadinamasis “streso testas” nesugrąžins investuotojų pasitikėjimo bankais. Juolab kad ir pernai atlikti bankų testai pasirodė buvę ne tokie jau teisingi, nes irgi nebuvo atsižvelgta į šalių biudžetų deficitus. Pavyzdžiui, nors Airijos bankams pernykščiame teste buvo parašytas teigiamas pažymys, jis neatspindėjo tikrosios padėties, mat dėl bankuose augančių blogųjų paskolų Airija lapkritį turėjo imti tarptautinę paskolą, kad sumažintų stipriai išaugusį biudžeto deficitą.

Tuo tarpu “Societe Generale” analitikas Hankas Calenti įsitikinęs, kad atsparumo testas tiria ne tai, ką iš tiesų reikėtų, nes svarbiausia yra išanalizuoti, kokios būtų euro zonos galimybės padėti konkretiems bėdoje atsidūrusiems bankams, o kartu – kas tokiu atveju padėtų pačiai euro zonai.

Šlubuoja ir kai kurie JAV bankai

Beje, kasmet tikrinami ne tik Europos, bet ir JAV bankai. Nuo 2009-ųjų kasmet šią funkciją atlieka Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris liepos pradžioje įvertino 53 stambiausius JAV bei 10 užsienio šalių bankų.

Beje, TVF bankus tiria ne tik galimos krizės kontekste, bet ir remdamasis realiomis ekonomikos prognozėmis. Taigi, jei JAV ūkio plėtra 2010–2014 m. vyks taip, kaip prognozuoja ekonomistai, grėsmė kils 12-ai iš 53 bankų, ir sunkumams įveikti jiems prireiks papildomo 14,2 mlrd. dolerių kapitalo.

Tuo tarpu pagal nepalankų scenarijų testų neišlaiko jau 17 JAV bankų, o bendras šių bankų kapitalų deficitas, TVF vertinimu, siekia 44,6 mlrd. dolerių. Vis dėlto TVF ramina, kad stambiausių JAV finansinių institucijų padėtis šiuo metu nekelia rimto susirūpinimo, o labiausiai pažeidžiami yra regioniniai vidutinio dydžio ir smulkūs JAV bankai. Priešingai nei stambieji JAV bankai, jau skaičiuojantys nemažą pelną, jie ir toliau patiria nuostolių, tačiau jų sunkumai, nors reikšmingi JAV, bet vargu ar galėtų paveikti viso pasaulio finansų rinką.