Profesinė etika. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta profesionalios advokatūros reputaciją kompromituojančių faktų. Teisiami už korupcines veikas advokatai meta šešėlį šios teisininkų profesijos atstovams ir kelia susirūpinimą nepriekaištingos reputacijos kolegoms.

Nepaisant to, įstatymas reikalavimus kandidatams į advokatus švelnina vis labiau, nuleisdamas kartelę taip žemai, kad ją peršokti gali bet kas, panorėjęs vadintis advokatu.

Tokio reglamentavimo pasekmes rodo dar visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusi Šiba byla, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pripažinta, kad tipinės advokatų teisinių paslaugų sutarčių sąlygos gali būti vertinamos direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais plotmėje. Ar šis teismo sprendimas panaikina daugelyje Europos valstybių pripažįstamą ir gerbiamą advokatūros savivaldos teisę pačiai vertinti ginčytinas sąlygas? Ar Lietuvos advokatūra šiandien pajėgi spręsti reputacijos problemas?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas buvo nuosaikus. Tiesa, teismas pabrėžė aplinkybę, kad advokatai turi aukšto lygio specialių žinių, kurių jų paslaugų vartotojai gali neturėti, todėl iš principo egzistuoja nelygybė tarp klientų-vartotojų ir advokatų. Vis dėlto savo sprendime teismas nenutylėjo, kad advokatai yra įsipareigoję teisingumui, nes prisiima atsakomybę saugoti kliento paslaptis, ir kadangi honoraro dydis gali atskleisti tam tikrus advokato ir jo kliento santykių aspektus, šis sutarčių aspektas nėra tipinė sąlyga, todėl jai direktyvos nuostatos netaikomos. Akivaizdu, kad apie visuomeninį advokato darbo pobūdį kalbantis ES Teisingumo Teismas patvirtina požiūrį, jog advokatas nėra verslininkas, todėl į advokatūrą privalo ateiti kompetentingi, nepriekaištingą reputaciją turintys teisininkai.

Kadangi advokatai Lietuvoje yra teisinės sistemos dalis, jų paslaugų kokybę turėtų vertinti savivalda, remdamasi Advokatų etikos kodeksu bei Advokatų garbės teismo suformuota praktika, o Advokatų taryba turėtų turėti galimybių nepriimti į advokatūros bendruomenę teisininkų, kurių reputacija nėra nepriekaištinga. Nepriekaištinga ta prasme, kaip ją supranta visuomenė, o ne numato šiuo metu galiojantis Advokatūros įstatymas.

Sakoma, kad gerą reputaciją užsitarnauti sunku, o jai pagadinti užtenka vienos klaidos. Kas kaltas, kad pastaruoju metu Lietuvos advokatūroje susikompromitavusių advokato profesijos atstovų atsiranda vis daugiau? Specialistai tvirtina, kad dėl šios problemos atsiradimo ir egzistavimo atsakingi politikai, kurie begalę kartų keisdami Lietuvos advokatūros įstatymą vis labiau švelnino reikalavimus būsimiems advokatams.

Daugelį metų veiklą vykdantys šalies advokatai kalba apie tai, kad dabartinė tvarka atveria galimybes advokatais tapti net ir susikompromitavusiems teisėjams arba prokurorams. Taigi reikalavimų būsimam advokatui mažinimas neprideda pasitikėjimo šalies teisingumo sistema.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui teisinis reguliavimas, pagal kurį vienos teisinės profesijos atstovas laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos, tačiau pasirinkęs kitą teisinę profesiją nepriekaištingą reputaciją „atgauna“, atrodo nenuoseklus. „Teisėjai vykdo teisingumą, o advokatai dalyvauja jį įgyvendinant. Šių profesijų atstovams galima nustatyti skirtingus kvalifikacijos, patirties reikalavimus, tačiau jų požiūris į etiką, reputaciją neturėtų skirtis. Tokiems skirtumams nėra objektyvaus pagrindo“, – neabejoja R.Norkus

Advokato reputacijai keliami reikalavimai nustatyti Advokatūros įstatyme, aukštą moralinį profesinį elgesį užtikrinti turėtų nariams privalomas Advokatų etikos kodekso nuostatų laikymasis. Dar 2004 m. priimtas Lietuvos advokatūros įstatymas buvo ne kartą koreguotas. Buvo pataisų ir dėl reputacijos reikalavimų pretendentams į advokatus, tačiau reputacijos reikalavimų kartelė vis žemėjo.

Seimo narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas šias Advokatūros įstatymo pataisas aiškina apeliuodamas į Žmogaus Teisių Teismo praktiką: „Pakeitimai įstatyme buvo padaryti atsižvelgiant į Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Sugriežtinę reikalavimus advokato profesijai galbūt sulauktume dar daugiau pralaimėtų bylų Žmogaus Teisių Teisme, nes amžinų profesinių draudimų, kad ir dėl to paties teistumo. būti negali.“

Anksčiau advokatu negalėjo tapti asmuo, atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato ar kt. pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kol nuo jo atleidimo nepraėjo penkeri metrai. Vėliau laikas buvo sumažintas iki trejų, galiausiai iki dvejų metų, tačiau susikompromitavusiam asmeniui išėjus iš pareigų savo noru šie terminai negalioja. Asmuo, palikęs pareigas savo noru, gali pradėti advokato praktiką bet kada. Negana to, advokatais gali tapti ir už sunkų bei labai sunkų nusikaltimą teisti asmenys. Galima sakyti, kad paties kliento atsakomybė pasirinkti advokatą, ir jeigu klientas nenori, kad jam teisme atstovautų teistas ar, jo manymu, nekompetentingas asmuo, prieš samdydamas advokatą turėtų pasidomėti jo veikla, profesionalumu, teistumu. Vakarų valstybėse tokia praktika suprantama, tačiau klausimas, ar Lietuvos visuomenė tam pasirengusi.

Paklausti advokatūros atstovai patvirtino, kad laikinai, kol advokatams vyksta ikiteisminiai tyrimai, jų rekvizitai advokatų sąrašuose nėra skelbiami, tačiau ir žymens apie advokato buvusį teistumą prie jo pavardės nerasite, nes šiuos asmenis nuo viešumo saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, imperatyviai įpareigojančios advokatūrą neteikti tokių duomenų. „Iš beveik trijų tūkstančių advokatūros bendruomenei priklausančių narių – advokatų ir advokatų padėjėjų – nuo 2013 m. šešiems asmenims įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio veikų – šiandien jie yra išbraukti iš advokatų sąrašų“, – „Veidui“ sakė advokatūros atstovė spaudai.

Nuo 2014 m. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nebeliko ir reikalavimo būsimam advokatui atitikti šiai profesijai taikomo etikos kodekso reikalavimus. Kitų teisinių profesijų veiklą nustatančiuose įstatymuose tokie reikalavimai vis dar yra. „Veido“ kalbintas J.Sabatauskas teigia: ,,Etikos kodekso klausimas paliekamas Lietuvos advokatūros savivaldai. Jie patys gali nusistatyti etikos kodekso reikalavimus ir jais vadovautis, tačiau jeigu yra nuomonių, kad to nepakanka ar toks modelis neveikia, žinoma, įstatymų leidėjas visada bus atviras advokatų pasiūlymams ir jų nuomonei.”

Nors advokatai yra žmogui svarbiausia Lietuvos teisinės sistemos dalis, jų bendruomenė savo dydžiu taip pat įspūdinga, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai šios profesijos atstovams mažiausi. Tik advokatu gali tapti asmuo, teistas ir pripažintas kaltu už sunkų bei labai sunkų tyčinį nusikaltimą – o tokiais laikomi ir didžioji dalis korupcinių nusikaltimų.

O štai teisėjai, prokurorai, notarai ir antstoliai (priešingai nei advokatai) pagal įstatymą privalo pasitikrinti reputaciją, vertinant pagal jų profesijos etikos kodeksą, kuriame surašytos laiko patikrintos reputacijos nuostatos. Pavyzdžiui, Notariato įstatyme pabrėžiama, kad notaro pareigų negali eiti asmuo, kuris neatitinka LR notarų garbės kodekso reikalavimų, o iš Advokatūros įstatymo toks reikalavimas panaikintas.

„Veido“ kalbinti ekspertai tvirtina, kad esama sistema neteisinga kitų teisinių profesijų atstovų atžvilgiu. Jie įsitikinę, kad visoms teisininko profesijoms turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, ne išimtis ir žmogaus teisių gynėjai. „Advokatai, nors ir neatstovauja Lietuvos valstybei, tačiau atstovauja Lietuvos teisinei sistemai, todėl natūralu, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai jiems turėtų būti griežtesni“, – teigia antstoliu dirbantis „Veido“ pašnekovas.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R.Norkaus, kai už profesinės veiklos pažeidimus iš teisėjo ar prokuroro pareigų atleistas asmuo po trumpo laiko grįžta į teismo procesą kaip advokatas, tai gali kenkti ir pasitikėjimui teismais, ir visos valstybės teisine sistema.

Vienas pagrindinių Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos tikslų yra teisinės sistemos Lietuvoje skaidrumo didinimas ir gerinimas. Kol Prezidentė griežtina reikalavimus teisėjo profesijai, įstatymų leidėjai lengvina kelią į advokatūrą, sudarydami disbalansą ir visas sąlygas iš pareigų šalinamiems teisėjams nusėsti tarp advokatų. Pirmadienį Seimo valdybos apsilankymo metu Prezidentė pareiškė sieksianti, kad advokatų reputacijos reikalavimai būtų ne mažesni negu teisėjų. Reikalavimų suvienodinimas, tikėtina, užkirstų kelią abejotinos reputacijos teisėtvarkos pareigūnams tapti advokato profesijos atstovais, galbūt sumažėtų ir susikompromitavusių advokatų.

O štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas visų teisininkų profesijų suvienodinti nelinkęs: „Tapti teisėju teisininkui prilygsta karjeros viršūnei, tai, be abejonės, svaresnis pareigūnas, todėl ir reikalavimai šiai profesijai yra griežtesni.“ Seimo narys taip pat priduria, kad tarp visų teisininkų profesijų atstovų atsiranda nusižengusiųjų, nors kitur teisinis etikos reguliavimas yra griežtesnis.

Didžiausia problema yra ta, kad šiuo metu Advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse keliami reikalavimai advokato profesijai nesutampa, įstatyme jie yra švelnesni. Jame nebelikus straipsnio, kuriame nurodoma, kad advokatai privalo atitikti etikos kodekse nustatomus profesinės etikos reikalavimus, advokatų savivaldos institucijos, tokios kaip Advokatų garbės teismas ir Advokatų taryba, nebegali užtikrinti, kad į advokatūrą ateis tik kompetentingi, geros reputacijos asmenys.

Justina Kariniauskaitė