Jau kelis mėnesius kalbama apie švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos pokyčius. Nors konkretaus plano nėra, dalis švietimo sistemos darbuotojų baiminasi, kad grįšime į politinės įtakos laikus, kurie Lietuvai padovanojo dvejopas mokyklas: vienos gražios ir renovuotos, bet be mokinių, kitos turi daug ugdytinių, bet neturi net elementarių patogumų.

„Veido“ kalbinti pašnekovai tikina, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo grąžinti politikų įtaką į mokyklas ir supaprastinti kandidatams kelią tapti mokyklų direktoriais. Jei tokie užmojai pasitvirtins, į mokyklų administracijas toliau plūs „patogūs“ direktoriai.
„Blogiausia, mano požiūriu, kad gali būti eliminuota bendruomenė. Dabar ji turi šiokią tokią reikšmę, o blogiausiu atveju gautų tik stebėtojo vaidmenį, – baiminasi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas. – Tada mokyklų direktoriai taps politinių partijų klapčiukais.“
2011 m. įsigaliojusia tvarka buvo siekiama depolitizuoti švietimo įstaigų vadovų skyrimą. „Politikai nebegali paskirti jiems patogių direktorių, todėl ieško pretekstų. Bet mūsų vaikų ateitis negali priklausyti nuo politinių partijų simpatijų ir antipatijų“, – susirūpinimą galimais pokyčiais reiškia ir Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas.

Tobulina, bet neaišku kaip
A.Murauskas, kaip ir dauguma kitų „Veido“ kalbintų pašnekovų, dabar galiojančią švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką vadina inovatyvia ir efektyvia. Žinoma, galima ją patobulinti – pailginti pirmojo atrankos etapo neįveikusių kandidatų apeliacijų pateikimo trukmę, sudaryti jiems sąlygas įgyti kompetencijų, geriau supažindinti su kompetencijų vertinimo sistema ir asmeniniais rezultatais. Tačiau griauti tai, kas sukurta – beprasmiška. Esą dabar galiojanti tvarka į mokyklas atvedė direktorių lyderių, o ne valdininkų, nuosaikiai vykdančių vien steigėjo nurodymus.
„Dabartinė vadovų atranka smarkiai skiriasi nuo ankstesnės, kai vienas iš komisijos narių klausdavo, kiek mokinių turi būti pradinėse klasėse. Atrodo juokinga, kad pagal atsakymą į tokį klausimą buvo pasirenkami švietimo įstaigų vadovai“, – 2011 m. įsigaliojusios mokyklų direktorių skyrimo tvarkos pranašumais neabejoja Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas.
Esant dabartinei tvarkai kandidatai, norintys tapti vaikų darželio, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovais, turi pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje (NMVA) pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Jei paaiškėja, kad kandidato kompetencijų lygis tinkamas, jis gali dalyvauti savivaldybės konkurse.
Kaip „Veidui“ teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, mokyklos vadovų skyrimo tvarka ir kiti su ja susiję dokumentai tobulinami, svarstant įvairias alternatyvas ir siekiant pasirinkti geriausią mokyklos vadovą. Kokios tos alternatyvos, ŠMM atstovė neatskleidė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.