Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis lenkų koncernas “PKN Orlen” šiuo metu vargsta ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose rinkose. Tad mes nesame toks jau didelis lenkų galvos skausmas, o grasinimą parduoti Lietuvos įmonę rusams galima laikyti tiesiog derybų dėl Klaipėdos naftos terminalo taktika.

“Parduosime jus rusams!” – pastarąjį pusmetį tai grasina, tai paneigia tokią galimybę Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis Lenkijos koncernas “PKN Orlen”. Esą Lietuvoje neįmanoma dirbti pelningai, o viena pagrindinių rentabilumui trukdančių priežasčių – prastos logistikos sąlygos, ypač Klaipėdos uoste veikiančio naftos terminalo priklausomybė Lietuvos valstybei.

Tačiau tos pačios sąlygos netrukdė lenkams iki praėjusių metų Lietuvoje dirbti pelningai – juk 2008-aisiais “Orlen Lietuva” uždirbo pelno, nors pats “PKN Orlen” jau skaičiavo bendrus koncerno nuostolius. Apie dar didesnius nei Lietuvoje pernai patirtus nuostolius paskelbė irgi lenkų valdomas Čekijos koncernas “Unipetrol”.

Pats “PKN Orlen” 2009-uosius vadina pačiais sunkiausiais per visą koncerno istoriją metais – neva dėl kilusių naftos kainų, menkos perdirbimo maržos ir mažėjusios naftos produktų paklausos, t.y. aplinkybių, nepalankių visai tarptautinei naftos perdirbimo rinkai, o ne kokių nors išskirtinai Lietuvai būdingų naftos perdirbimo verslo trukdžių.

“Veido” kalbinti ekspertai įsitikinę, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla – tikrai ne pats blogiausias Lenkijos koncerno “PKN Orlen” padalinys, o didžiulių skolų turintys lenkai dabar rikiuoja parduoti su tiesioginiu naftos verslu nesusijusias savo įmones.

“Nepaisant užsukto “Draugystės” naftotiekio, gaisrų ir kitų nesklandumų, gamyklą Mažeikiuose vis dar galima laikyti gana neblogu “PKN Orlen” aktyvu. Tai tikrai nėra ta įmonė, kurios turėtų skubėti atsisakyti naftos perdirbimo verslą plėtojantis koncernas”, – mano grupės “Finasta” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Investicijų konsultantas Igoris Chalupecas, vadovavęs “PKN Orlen” tuo metu, kai koncernas įsigijo gamyklą Mažeikiuose, tvirtina, kad jau kelerius metus planuojama atsisakyti su pagrindine koncerno veikla nesusijusių įmonių, tokių kaip mobiliojo ryšio bendrovė “Polkomtel” ar chemijos įmonė “Anwil”. “Netikiu, kad “PKN Orlen” taktika būtų parduoti savo strateginį turtą, koks neabejotinai yra gamykla Mažeikiuose”, – dėsto pašnekovas.

I.Chalupeco nuomone, vienintelis logiškas žingsnis būtų dalies lietuviškos gamyklos akcijų pardavimas partneriui, turinčiam nuosavų naftos išteklių. “Mes irgi turėjome tokių minčių, bet kazachų koncernas “KazMunaiGaz” iš derybų pasitraukė, o rusų ir britų TNK-BP negavo Kremliaus leidimo”, – prisimena buvęs derybininkas. Jis vis dar įsitikinęs, kad lietuviškos naftos perdirbimo įmonės įsigijimas – labai sėkmingas “PKN Orlen” žingsnis, kuriuo buvo sustiprintos koncerno pozicijos Vidurio Europos regione.Strategijų konsultantas Aleksandras Abišala pastebi, kad skolų slegiamas “PKN Orlen” iš rinkos patiria spaudimą parduoti kai kuriuos savo aktyvus, tarp jų ir įmonę Lietuvoje. “Tačiau tai, kad Klaipėdos naftos terminalas priklauso Lietuvos Vyriausybei, tikrai nėra svarbiausia “Orlen Lietuva” nuostolių priežastis. Juk šiuo metu sunkiai sekasi ir kitoms lenkų koncerno gamykloms”, – pastebi jis.