"Veido" archyvas

Euroskeptikas J.Kaczynskis (kairėje) pirmajame prezidento rinkimų ture surinko tik keliais procentais mažiau balsų nei vakarietiškai nusiteikęs B.Komorowskis

Liepos 4-ąją Lenkijoje bus rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas. Po jo ir paaiškės, kuris iš dviejų visiškai skirtingą ateitį žadančių politikų – Bronislawas Komorowskis ar Jaroslawas Kaczynskis – taps naujuoju šalies vadovu.

Per pirmąjį rinkimų turą Lenkijos rinkėjai daugiau balsų atidavė už laikinai prezidento pareigas einantį Bronislawą Komorowskį – centristų partijos lyderį, laisvų ir vakarietiškų pažiūrų politiką.

Tačiau jo pergalė – per menka, kad būtų galutinė, mat jam ant kulnų lipa ir vos 4 proc. balsų atsilieka pavasarį tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio brolis, visiškas konservatorius ir euroskeptikas Jaroslawas Kaczynskis.

Kurio prezidento labiau reikia Lenkijai?

Finansų rinkose ir Lenkijos verslo pasaulyje meldžiamasi, kad tik laimėtų B.Komorowskis. Akcijų kainos praėjusią savaitę taip ir šokinėjo: skaičiuojant rinkimų rezultatus, su kiekviena žinia apie B.Komorowskio pergalę Lenkijos akcijos brango, o pranešant apie nedideles J.Kaczynskio pergales, jų vertė smuko.

Taip visų pirma yra todėl, kad tapęs prezidentu B.Komorowskis bent jau gerai sutartų su premjeru Donaldu Tusku – jų pozicijos daugeliu klausimu veik nesiskiria: abu siektų sumažinti Lenkijos biudžeto deficitą ir kuo greičiau įsivesti eurą.

Toks darbas petys petin ypač svarbus dėl to, jog premjeras Lenkijoje visuomet groja pirmuoju smuiku. Tačiau jei jo melodija neįtinka prezidentui, šis vetavimais gali nuolat trukdyti premjerui, taip pat pats spręsti, kokia bus šalies saugumo ir užsienio politika.

Kad tai nevykęs scenarijus, buvo galima įsitikinti, kai Lenkijai vadovavo a.a. Lechas Kaczynskis: su premjeru D.Tusku jie nesitardavo ir net vizitų į užsienį vykdavo atskirai, be to, ten susėsdavo kuo toliau vienas nuo kito.

Panašiai, matyt, būtų ir rinkimus laimėjus J.Kaczynskiui: jis nesuka galvos dėl taupymo, tik miglotai užsimena apie “tam tikrus ekonomikos sureguliavimo mechanizmus”, priešinasi privatizavimui ir, priešingai nei B.Komorowskis, ragina valstybę daugiau išlaidauti. Kartu žada didinti minimalią algą, užsimena apie sveikatos apsaugos reformą, kuriai, anot jo, reikia nepagailėti lėšų. Ką jau kalbėti apie tai, kad apie eurą J.Kaczynskis apskritai nenori nė girdėti.

Bet tai dar ne visos priežastys, dėl kurių B.Komorowskio pergalės linki ir didžiosios ES šalys, ypač Vokietija. Mat B.Komorowskis skelbia sieksiąs kuo artimesnio bendradarbiavimo su Vakarais, kartu gerins pašlijusius santykius su Rusija. L.Kaczynskis, žinoma, kalba priešingai: nėra ir negali būti jokio pasitikėjimo nei Vokietija, nei juo labiau Rusija.

Dvi skirtingos Lenkijos

Taigi kokia bus Lenkija antrojo turo rinkimus laimėjus B.Komorowskiui, ir kokia – pergalę nuskynus J.Kaczynskiui?
Aišku viena: tai bus dvi skirtingos Lenkijos, ir tai pripažįsta net pats Jaroslawas. “Antrasis turas lems, kurios iš dviejų Lenkijų nori šalies gyventojai, – jie rinksis tarp dviejų skirtingų vizijų, tarp kurių esama didžiulių skirtumų”, – tvirtina J.Kaczynskis ir neslepia, kad jei laimėtų rinkimus, Lenkija pasuktų visiškai nauju keliu.

Analitikai perspėja, jog tas kelias – nelabai prognozuojamas. Neatmestina, kad J.Kaczynskis perimtų dalį ydingų žuvusio brolio įpročių – vetuotų daugybę įstatymų, konfliktuotų su premjeru, tad Lenkija esą trypčiotų vietoje.

Vėl probleminiai taptų ir L.Kaczynskiui vadovaujant labai suprastėję Varšuvos santykiai su Maskva, Berlynu ir Briuseliu. Beje, blogiausi jie buvo, kai, prezidentaujant L.Kaczynskiui, 2006–2007 m. Jaroslawas buvo premjeras. Tuo metu Lenkija buvo praminta “valstybe, su kuria labai keblu dirbti”.

“Aišku viena – jei J.Kaczynskis laimės prezidento rinkimus, jis pratęs brolio politiką – antipatiją Europos Sąjungai, Rusijai ir pasipriešinimą vyriausybei”, – neabejoja Varšuvos universiteto politikos mokslų daktaras Wojciechas Jablonskis.