BFL

Per šimtą žmonių pirmadienį popiet susirinko į mitingą prie Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos ambasados Vilniuje protestuoti prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu.

Į lenkų organizacijų mitingą susirinkę naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkinti demonstrantai plakatais ragino ginti tautinių mažumų teises. “Lietuva, pasimokyk iš Vengrijos”, “Europa, apgink mūsų teises”, “Stop mažumų diskriminacijai” – skelbė protestuotojų plakatai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Pasisakymai skambėjo lenkų kalba.

Lietuvoje veikiančios lenkų organizacijos kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir per dvejus metus ketinama suvienodinti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius teigia, kad šiuo protestu norima atkreipti Vengrijos vadovų dėmesį į tai, jog, anot jo, Lietuvoje “pažeidinėjamos tautinių mažumų teisės”.

“Reikia peržiūrėti Švietimo įstatymą, jo įgyvendinimą, jo nuostatas. Manau, kad tai nėra vėlu padaryti, tam reikalinga politinė valia. Abejoju, ar ta politinė valia bus su dabartine Vyriausybe, kuri pagal savo žinybas, turiu omeny Švietimo ir mokslo ministeriją, siekia asimiliuoti tautines mažumas. Tai yra europinėje, Europos visuomenėje nepriimtinas dalykas”, – žurnalistams tvirtino jis.

Jau anksčiau lenkų mažumos atstovai yra išsakę nepasitenkinimą tuo, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą norima per dvejus metus – jie norėtų 45 metų pereinamojo laikotarpio. E.Trusevičius savo ruožtu pirmadienį neslėpė, kad suvienodinimo apskritai nereikėtų, nors Lenkijoje lietuviai ir kitos tautinės mažumos daugelį metų laiko vienodą valstybinės kalbos egzaminą.

“Šiandien tas dalykas turi būti diskutuojamas, šiandien mes negalime kalbėti apie dvejų metų laikotarpį jokiais būdais, jokiomis priemonėmis. Mes galime atsisėsti prie derybų stalo žiūrėti, koks gali būti laikotarpis. Bet aš nematau prasmės apskritai vienodinti valstybinės kalbos egzaminą. Tokiu būdu tai būtų jau ne tautinių mažumų mokykla, o apskritai bendra valstybinė mokykla”, – aiškino jis.

Anot E. Trusevičiaus, Lietuvos lenkų atstovai norėtų, jog Vengrija šį klausimą keltų Europos Vadovų Taryboje.

“Kiek žinau, sankcijų gali būti įvairių, oficialių ir neoficialių, nes, deja, šiandien Lietuva tarp atskirų verslininkų sluoksnių yra traktuojama kaip valstybė, į kurią investuoti nelabai patikima. Aš nenorėčiau, kad taip būtų, kaip tos valstybės pilietis, bet aš tikiu ir noriu, kad valstybė per savo Vyriausybę tinkamai įgyvendintų europinę teisę šioje respublikoje”, – dėstė sąjungos sekretorius.

Protestuotojai įteikė Vengrijos ambasadoriui rezoliuciją, kurioje keliami politikos jų atžvilgiu klausimai. Ambasadorius pažadėjo perduoti ją savo šalies premjerui, o pats nesiėmė komentuoti lenkų situacijos Lietuvoje.

“Manęs paprašyta perduoti šią rezoliuciją mūsų ministrui pirmininkui, ką aš ir padarysiu. (…) Mes neanalizuojame – lietuviai ir lenkai turi išspręsti tai kartu”, – žurnalistams sakė Vengrijos ambasadorius Ferencas Blaumannas.

Lietuvos pareigūnai atmeta lenkų priekaištus ir pabrėžia, kad Lietuva lenkams yra sudariusi geresnes sąlygas mokytis lenkų kalba nei bet kurioje kitoje šalyje.