"Veido" archyvas

Didžiausios Vidurio ir Rytų Europoje Varšuvos vertybinių popierių biržos (VVPB) vadovas Ludwikas Sobolewskis tvirtina, kad Lenkija Centrinės ir Rytų Europos regione matantis didžiulį potencialą – esą ko vertos vien europiečių dar neatrastos Ukrainos ir Baltarusijos rinkos.

Dėl to lenkųVVPB ir nesnaudžia, pats biržos vadovas važinėja po regiono šalis ir kviečia potencialius investuotojus į Varšuvą. Tiesa, Lietuvos įmonėms L. Sobolewskį teko susirasti pačioms, į mūsų šalį jis dar neužsuka.

2006–2008 m., pasirinkusi tarptautinę kryptį – Centrinę ir Rytų Europą ir pagal apyvartą pirmą kartą pralenkusi pagrindinę savo konkurentę Vienos biržą, VVPB kasmet augina apyvartą ir naujokų skaičių. Varšuvoje ką tik buvo surengtas net debiutantų susitikimas, vadinamas „Central and Eastern Europe IPO Summit“.

Pačiame krizės įkarštyje (2009 m.) VVPB pritraukė daugiausia (38) naujų kompanijų per pirminį viešąjį akcijų siūlymą. Antroje vietoje likusi biržų operatorė „Nyse Euronext“ (NE) pritraukė 36 naujas įmones, o Londono akcijų birža (LAB) – 25.

Varšuvoje kasmet daugėja indeksų, plečiami seni, kuriamos naujos rinkos (energijos), o birža neslepia ambicijų tapti viena didžiausių kontinentinėje Europoje Žemyne.

L. Sobolewskio žodžiais, sąrašuose daugėja įmonių, didėja apyvarta. Viena svarbausi veiklų – „būti matomam“, tai sena verslo taisyklė. Tačiau į viešumą eiti pradėjome

gerokai anksčiau.  Lenkai tarptautinės plėtros kryptimi pasuko 2005–2006 m. Anksčiau pas mus kotiravosi viena dvi užsienio įmonės, jos sudarė apie 2 proc. visos biržos apyvartos. Dabar jos yra 37.

Net tuo sunkiausiu laikotarpiu (2008–2009) m. į biržos sąrašus buvo įrašoma po keliolika ar net kelias dešimtis naujų įmonių. Antroje 2008 m. pusėje pagal apyvartą pirmą kartą lenkai aplenkė Vienos biržą. Galima sakyti, kad krizė mums net padėjo. Visa Lenkija iš sunkmečio išsisuko gana lengvai. Gal  būt ir tai dalį bendrovių ir paskatino rinktis Varšuvos biržą.

Prieš kelis mėnesnius biržoje debiutavo ir pirma Lietuvos įmonė „Avia Solutions Group“ – ASG (aviasg.com).

„Manau, gerai, jų akcijos gana populiarios, apyvarta – nemaža, neabejoju, tikrai didesnė nei pavyktų pasiekti Lietuvoje. Jie sakė, kad Varšuvą renkasi dėl didelio likvidumo, – pasakojo Lenkijos biržos vadovas.

Artimiausiu metu Varšuvą rengiasi ir kita Lietuvos bendrovė „Agrowill Group“ (agrowill.lt). Debiutas suplanuotas birželį, kelias į lenkų biržą visiems atviras. Biržos vadovas pripažino, kad prieš ASG atėjimą Lietuvoje buvo sunku, nes tai buvo pirmoji kregždė, reikėjo sukurti jungtį tarp abiejų šalių vertybinių popierių depozitoriumų, suderinti jų darbą ir tarpusavio bendradarbiavimą, o tik tada imtis darbų, susijusių su akcijų platinimu. Bet dabar takai jau praminti.

– Per tuos keletą metų esame šnekėję ne su vienu įmonės vadovu: ir mums skambindavo, ir mes važiuodavome prisistatyti. Norų yra, bet kol kas tik šnekamės. Nenorėčiau sakyti, kokios tai įmonės.

Iš Estijos Varšuvos birža turi dvi: drabužių gamybos ir prekybos bendrovė „Silvano Fashion Group“ ir lošimų operatorę „Olympic Entertainment Group“. Latvijoje apie save irgi skelbėme, bet latviškų bendrovių kol kas privilioti nepavyko.

Lenkų strategija kontaktus dažniausiai inicijuoja lenkų VVPB. Rytų ir Vidurio Europos regione turi platų partnerių tinklą, bendradarbiauja su finansų makleriais, patarėjais. O Kijeve yra net VVPB atstovybė. Ten dirba vietiniai, rinką gerai pažįstantys specialistai ir pristato Varšuvos biržą Ukrainos įmonėms. Neretai organizuojamos kelionės, vadinamos „road show“ – pasirenkamas Rytų ar Vidurio Europos miestas ie ten važiuojama. Pastaruoju metu lankytasi Prahoje, Brno, Bratislavoje. Kelis kartus būta Baltarusijoje. Šioje šalyje yra didžiulės galimybės, atrodo, neblogai sutariame su vietos verslu ir valdžia. Varšuva turi ambicijų tapti pirma Europos birža Baltarusijoje. Beje, ten yra labai daug Vokietijos kapitalo. Pavyzdžiui, mūsų partneris Baltarusijoje yra „Priorbank“, kurio strateginis investuotojas yra Vokietijos „Raiffeisen Bank“. Lietuvoje mūsų partnerė – „Finasta Corporate Finance“ (snoras.com).Jau prieš keletą metų Lenkijos brokeriai pamatė, kad iš užsienio kompanijų galima neblogai uždirbti. Jie

patikėjo, kad tikrai galime čia kurti normalią tarptautinę biržą.  Lenkų investuotojai jau nebeturi anksčiau juos kamavusios baimės, jie senokai nebesilaiko atokiai nuo užsienio įmonių. Tai, aišku, ne tas pats, kas investuoti iki skausmo pažįstamoje namų rinkoje, bet Europos šalių, pavyzdžiui, Lietuvos, bendrovės yra itin laukiamos ir bus priimamos išskėstomis rankomis.

Aišku, Lietuva mums yra puikiai pažįstama, bene geriausiai iš visų Baltijos šalių. Tačiau Varšuvoje palankiai žiūrima net į aukštesnės rizikos šalis, tokias kaip Ukraina.

Toliau žvilgsnis kryptų į Čekiją, Vengriją, Slovakiją, Slovėniją. Taip pat Armėniją, Gruziją, Kazachstaną. Jos mūsų regionui nepriklauso, bet sulaukiame iš ten daug dėmesio ir klausimų. Lenkai nori sulaukti ir įmonių iš Izraelio, mat ten itin stiprus informacinių technologijų (IT) sektorius ir yra daug perspektyvių pradedančiųjų bendrovių, ypač mokslo ir technologijų srityje. Kaip manote, ar ateityje išliks nepriklausomų biržų? “Tikriausiai ne, – prognozavo Ludwikas Sobolewskis. – Liks tik dideli tinklai kaip OMX, „Nasdaq“ ir t. t.