Lenkija aktyviai sprendžia įsisenėjusią prastų kelių problemą, tampa vis garsesniu balsu Europos Sąjungoje ir kreipia nedaug dėmesio į Lietuvą, tačiau viduje neišsivaduoja iš Smolensko katastrofos ir politinių kivirčų gniaužtų.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lenkija iš niūraus sovietizmu dvelkiančio krašto virto į Europos galiūną – 23-ią didžiausią pasaulio ir šeštą Europos ekonomiką, kuri iš esmės nepajuto finansinės krizės sukeltos recesijos bei, kaip prognozuojama, generuos gerokai spartesnius už vidutinius augimo tempus kitąmet.
Vis dėlto akivaizdi pažanga, ypač sprendžiant įsisenėjusią prastų kelių problemą, neužglaisto problemų: šalyje vis dar neužgijo Smolensko tragedijos žaizda, o politiniai kivirčai peržengia valstybės intereso ribas. Be to, pastebimas menkas dėmesys Lietuvai ir Lenkijoje gyvenančiai lietuvių tautinei mažumai.

Plėtros prioritetas – keliai
Rytus ir Vakarus jungianti Lenkija daugelio lietuvių ir kitų europiečių akyse tebėra „tragiškų kelių“ valstybė. Šiuos teiginius nesunku pagrįsti ne tik susiduriant praktiškai (pvz., susisiekimas tarp miestų neretai vyksta dviejų priešpriešinių juostų keliu), bet ir žvelgiant į statistiką: pernai nesaugiuose Lenkijos keliuose žuvo 4,2 tūkst. žmonių. Nors tai 15 proc. mažiau nei 2011-aisiais, ES vidurkis viršijamas du kartus, o lyginamoji perspektyva su kitomis valstybėmis atrodo kraupiai: Nyderlandų keliuose milijonui gyventojų tenka 32 žuvusieji, o Lenkijoje šis skaičius siekia net 94, tad ji nusileidžia tik nuolatinei lyderei Lietuvai (100).
Ekspertų vertinimu, tokios nelaimės šaliai kasmet kainuoja 4,7 mlrd. eurų. Pripažįstama, kad įtakos tam turi ir atsargumo stokojantys vairuotojų įpročiai, ir Vakarų standartais didelis automobilių parko amžius, tačiau pagrindine priežastimi laikomi keliai ir jų ženklinimas.
„Reikia pripažinti, kad infrastruktūros projektai daugelį metų buvo palikti likimo valiai, – „Veidui“ sakė Katovicuose gyvenantis apžvalgininkas Lukaszas Borkowskis. – Bet taip pat turime pabrėžti, kad padėtis keičiasi.“
Dar 2005 m. Lenkijos valdžia ėmėsi priemonių, kad artimiausioje ateityje šalies keliai pagaliau atitiktų XXI a. standartus. Iškelti tikslai iki 2020 m. sumažinti žūvančiųjų keliuose skaičių perpus, o sužeistųjų – 40 proc. Pagerinus saugumo standartus, išplėtus greitį fiksuojančių radarų tinklą, iš baudų kasmet tikimasi surinkti per 350 mln. eurų. Tokį planą palaikė ir ES, infrastruktūros projektams septynerių metų programoje Lenkijai atseikėdama net 37,6 mlrd. eurų, – tai didžiausia kada nors vienai valstybei skirta suma. Pinigai jau artimiausiu metu bus panaudoti nutiesiant 800 km naujų greitkelių ir iš esmės sutvarkant 6 tūkst. km vietinės reikšmės kelių.
Didžiausi projektai – Lenkijos šiaurę ir pietus sujungsiantis greitkelis A1 ir nuo Varšuvos iki Vokietijos pasienio nusitęsiantis A2. Pirmąjį projektą tikimasi užbaigti 2014 m. viduryje, o antrąjį – iki 2016 m. Tačiau Rytų Lenkijai ir „Via Baltica“ projektui skiriamas kur kas mažesnis dėmesys. Be to, milžiniško masto darbai neišvengia skandalų: dėl milijardų eurų iššvaistymo prasidėjo ne vienas teismo procesas, net šešių Europos valstybių vyriausybės skundžiasi dėl elgesio su jų bendrovėmis, tyrimą pradėjo ir Europos Komisija.

Negyjanti Smolensko katastrofos žaizda
Nepaisant spartaus augimo ir modernėjimo, Lenkijoje vis dar neužsivėrė skaudi Smolensko tragedijos, per kurią 2010 m. žuvo šalies prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar dešimtys kitų aukšto rango pareigūnų, žaizda. Pastarosiomis savaitėmis diskusija paaštrėjo, mat tebesitęsiant katastrofos priežasčių tyrimams nebuvo išvengta kontroversijų ir bandymų pakreipti visuomenės nuomonę vienai ar kitai politinei jėgai palankia linkme.
Opozicijoje esanti partija “Teisės ir teisingumas”, vadovaujama L.Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo, inicijavo specialią tragedijos tyrimo komisiją, kurios išvadose teigiama, kad lėktuve dar prieš jam nukrintant nugriaudėjo galbūt teroristų sukeltas sprogimas. Tai kardinaliai prieštarauja oficialiems „Piliečių platformos“ vadovaujamos vyriausybės tyrimo rezultatams, kuriais konstatuota, kad tragediją iš esmės lėmė piloto klaida ir saugumo reikalavimų nesilaikymas.
Temą prieštaringais pareiškimais eskalavusi partija gerokai padidino savo reitingus, todėl galiausiai buvo sušaukta antra komisija, vadovaujama garsaus inžinieriaus Maciejaus Paseko, kuri iš esmės patvirtino ankstesnes vyriausybės išvadas.
Prieš kelias savaites vykusiose specialiose konferencijose, dalyvaujant abiejų komisijų atstovams, „Teisės ir teisingumo“ komisija buvo galutinai sukompromituota, o vienas jos ekspertų pripažino, kad melavo dėl išvadoms reikšmingų įrodymų pagrįstumo.
„Lenkijos visuomenė labai išgyveno dėl Smolensko katastrofos, nuomonių poliarizacijos, svarstant jos priežastis, todėl dauguma pavargo nuo nuolatinių bandymų iš to susikurti politinį kapitalą, – pabrėžia politologas, Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Tomas Marcinkevičius. – Bet vargu ar tuo istorija pasibaigs, nes realios alternatyvos „Teisės ir teisingumo“ bei „Piliečių platformos“ politinei priešpriešai nėra. Partija „Teisė ir teisingumas“, kurią remia 32 proc. rinkėjų, bando pritraukti daugiau dešiniųjų rinkėjų per kontroversijas, o valdančioji „Piliečių platforma“ prarado savo autoritetą dėl netesėtų rinkimų pažadų, tačiau apklausos rodo, kad vis dar turi 41 proc. gyventojų palaikymą, nes šie baiminasi L.Kaczynskio partijos sugrįžimo į valdžią.“