Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis dar nespėjo peržengti savo kabineto slenksčio, bet jau spėjo išprovokuoti tarptautinį konfliktą dėl pabėgėlių. Nors buvusi Lenkijos vyriausybė sutiko priimti 7 tūkst. pabėgėlių iš Rytų, W.Waszczykowskis po teroro aktų Paryžiuje pareiškė, kad Lenkija nepriims nė vieno.

Jacekas Janas KOMARAS

Prieš keletą dienų per diskusiją televizijoje ministras pareiškė, kad Lenkija nesiųs savo kariuomenės į Siriją kovoti su islamistais, kai Berlyno Unter den Linden alėjoje sėdi šimtas tūkstančių sirų, ramiai sau geria kavą ir stebi, kaip europiečiai kovoja dėl jų saugumo.

Ministro pasisakymai sukėlė stiprią reakciją Vakarų Europoje, ypač Briuselyje ir Berlyne. O Lenkijoje publicistai rašė, kad tai Lenkijos kompromitacija sąjungininkų akyse.

Europos Komisijos pirmininkas J.C.Junc­keris kategoriškai pareiškė, kad Lenkija turės vykdyti ES sprendimą dėl pabėgėlių kvotų paskirstymo. Be to, Komisijos pirmininkas pareiškė nesutinkantis su tais, kurie sako, kad galima rasti ryšį tarp migracijos ir terorizmo.

Ministras W.Waszczykowskis viename savo interviu tvirtino, kad emigracijai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos galima taikyti didelių skaičių teoriją. Jis tvirtino, kad jeigu į Europą atvažiuoja du milijonai žmonių ir tarp jų – tik 10 proc. nusiteikusių radikaliai, vis tiek kyla didelis pavojus, kad tarp jų esama apie 200 tūkst. žmonių, kurie yra potencialūs teroristai.

Tarp tų potencialių teroristų tikrai atsiras keletas šimtų žmonių, kurie norės sunaikinti Europos civilizaciją. Pagal ministrą, tai gana daug, ir jis neturi abejonių, kad tarp tų žmonių, kurie yra priskirti Lenkijai, atsiras bent keletas radikalų, organizuojančių teroro išpuolius: „Negalime manyti, kad esame pakraščio valstybė ir pas mus teroristų neatvažiuos. Gal būtent dėl to, kad mes manome, jog jie neatvažiuos ir esame ramūs, jie užsinorės parodyti, kad Europoje nėra ramių šalių.“

Buvęs Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius mano, kad tokie užsienio reikalų ministro pasisakymai nepraeis be pasekmių: „Niekas Lenkijos nelaikys rimta ar solidaria partnere. O jau sausį ES turi apsispręsti dėl sankcijų Rusijai.“

Savo interviu laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ jis pridūrė, kad ministro žodžius, pasakytus BBC, kad „pabėgėliai turėtų likti ten, kur dabar yra, nors aišku, kad jų buities sąlygos – ne „Hilton“ ar „Sheraton“. Mes nesame atsakingi už jų pragyvenimo lygį“, laiko amoraliu populizmu. Pagal jį, ministras pamiršo, kad dauguma žmonių bėga nuo karo.

W.Waszczykowskis dar nepradėjo normaliai dirbti, o Vakarų žiniasklaida Lenkiją jau rikiuoja į vieną gretą su Slovakijos premjeru R.Ficu ar su M.le Pen, ką jau kalbėti apie Vengrijos premjerą V.Orbaną. Kairieji politikai eina dar toliau ir klijuoja jam rudą spalvą. Paklaustas, ką mano apie PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio žodžius, esą pabėgėliai atneša visokių ligų ir parazitų, W.Wasz­czykowskis pasakė, kad „tai nėra neapykantos kalba, bet įspėjimo kalba. Mūsų krašto saugumas yra svarbiausias. Mes privalėjome perspėti tautą“.

Teroro aktas Paryžiuje privertė valdančiosios partijos politikus aiškiai pareikšti savo nuomonę dėl pabėgėlių. Ministras W.Wasz­czykowskis buvo vienas aktyviausių, kuriems rūpėjo, kad Europa kuo greičiau išgirstų naujos vyriausybės poziciją: „Mes sakome atvirai: neturime jokių galimybių priimti emigrantų todėl, kad pas mus nėra darbo. O dėl pabėgėlių sakome, kad mes būsime nepaprastai atsargūs.“

Ministro manymu, tikrų pabėgėlių yra nedaug. Dauguma jų yra migrantai, kurie ieško geresnio gyvenimo, o ne bėga nuo karo. Dėl to lenkai labai atidžiai tikrins kiekvieno pabėgėlio biografiją. „Užtenka mažiausios dėmės biografijoje, ir siųsime atgal“, – grasina naujoji Lenkijos vyriausybė.

W.Waszczykowskio žodžiai neturėtų stebinti. Šių metų rugpjūčio 7-ąją seminare, kurį organizavo Lenkijos tarptautinių reikalų institutas, jis pasakė, jog yra islamofobas ir prieš­tarauja, kad Lenkija priimtų nors vieną pabėgėlį. Po teroristų išpuolio Paryžiuje jis aiškino, kad tai buvo Europos civilizacijos užpuolimas. O kodėl Prancūzijoje? Todėl, kad Prancūzija yra mūsų civilizacijos simbolis.

W.Waszczykowskį erzina tai, kad kairieji ir liberalai nenori matyti, jog tai karas tarp civilizacijų. Ministras padarė dėl to įdomių išvadų. Anot jo, kairiųjų ir liberalų nesuvokimas, kokia iškilusi grėsmė, leidžia imtis radikalesnių priemonių, panašių į JAV veiksmus po Rugsėjo 11-osios. Interviu radijui RMF FM ministras sakė: „Turime kažką padaryti su tais kairiųjų judėjimais. Su tais, kurie nemato pavojaus, kurie mano, kad tai mes kalti, kurie mano, kad reikia vis daugiau atsiverti. Tai akligatvis.“

Ministras taip pareiškė paklaustas, kaip galima apsisaugoti nuo teroristų. Ar ministro žodžiai reiškia, kad tam tikros kairiųjų ir liberalios organizacijos bus sekamos? Perse­kiojamos? Prezidentas Andrzejus Duda ką tik pareiškė norintis sukurti specialiąją pasiklausymo ir monitoringo tarnybą, Tautinį kriptologijos centrą.

Ar tai reiškia, kad tų organizacijų veikėjų pokalbiai ar elektroniniai laiškai bus tikrinami? Kol kas nežinoma, bet sakoma, kad centras turi būti JAV NSA ar britų GHCQ atitikmuo.

Tai ne visos naujojo Lenkijos užsienio reikalų ministro idėjos, kaip išspręsti pabėgėlių krizę. Ministras norėtų juos siųsti atgal: „Ne moteris, ne vaikus, o jaunus vyrus.“

Jis iš jaunų sirų norėtų kurti būrius, kurie išvaduos Siriją, kad jų šeimos galėtų ramiai grįžti į savo šalį. Lenkija nesiųs savo karių į Siriją, kai šimtai tūkstančių sirų sėdi Berlyno Unter den Linden alėjoje, geria kavą ir stebi, kaip lenkai bando išlaisvinti jų kraštą. Pasak Lenkijos ministro, Europa turėtų padėti sirams atkovoti savo kraštą. Už tai Lenkija jau sulaukė griežtos kritikos iš Vakarų Europos politikų, o ypač iš vokiečių.

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allge­meine Sonntagszeitung“ bandė ginti W.Wasz­czykowskį nuo puolimo. „Waszczy­kowskis teisus. Sirai patys turi kovoti dėl savo krašto. Ministro klaida, kad jis per anksti pasakė tai, kas ir taip yra aišku. Europa turi padėti sirams, kurie nori kovoti dėl taikos savo tėvynėje, – komentuoja Michaelis Martensas. – Daug sirų sako, kad myli savo kraštą ir nori grįžti, jeigu tik ten bus taika ir ramybė.“

Vokiečių publicistas rašo, kad sirams reikia suteikti galimybę išvaduoti savo kraštą su Europos pagalba. Anot jo, tik laiko klausimas, kada žmonės pradės klausinėti: o koks bus pabėgėlių iš Sirijos įnašas kovoje su islamistais?