BFL

Vos už poros savaičių, liepos 1 d., Lenkija perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Vienas iš oficialiųjų mūsų kaimynų pirmininkavimo prioritetų – Baltijos jūros strategijos peržiūrėjimas. Teigiama, kad šis procesas, bus ilgas ir sudėtingas, apimantis daug klausimų, pradedant valdymu bei komunikacija ir baigiant efektyvesniu koordinavimu bei konkrečių tikslų nustatymu.

Pirmiausia bus vertinama, kas jau yra pasiekta šios makroregioninės strategijos pagalba. Dar šį mėnesį Europos Komisija turi pateikti savo komunikatą, kurio pagrindu ir vyks tolimesnė diskusija. Vienas svarbiausių Baltijos jūros strategijos peržiūrėjimo etapų bus šių metų spalio gale Gdanske vyksiantis „Baltijos vystymosi forumas“, kuriame dalyvaus visos strategijoje dalyvaujančios šalys. Tikimasi, jau lapkričio 22 d., ES Užsienio reikalų ir Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo metu, bus pateiktos konkrečios išvados, kaip šią strategiją tobulinti.

Žvelgiant į suplanuotų veiksmų, peržiūrint strategiją, darbotvarkės apimtį, matyti, kad Lenkija kelia sau ambicingus tikslus, nebijo prisiimti atsakomybės ir ryžtingai siekia lyderės vaidmens ES Baltijos jūros makro regione, kuri sudaro Švedija, Suomija, Vokietija, Danija, Lietuva, Latvija bei Estija.

Labai svarbu, kad strategijos peržiūrėjimo ir tobulinimo imamasi dabar, kuomet vyksta naujo ilgalaikio ES biudžeto po 2013 m. planavimas. Ši Lenkijos iniciatyva leis kuo labiau integruoti Baltijos jūros ir bendros ES 2020 strategijos nuostatas, taip pat pasiekti, kad Baltijos jūros regiono tikslai ir priemonės jiems įgyvendinti būtų formuluojamos taip, kad patektų ir į naujosios ES finansinės perspektyvos rėmus.

Reikia sveikinti mūsų kaimynų iniciatyvą pirmininkavimo ES progą išnaudoti Baltijos jūros regiono vystymosi klausimams. Palanku yra ir tai, kad iš Lenkijos pirmininkavimą ES perims kita Baltijos jūros regiono šalis – Danija, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateinantį pusmetį parengtos išvados bei rekomendacijos „neatsiguls į stalčius“, o bus netrukus pradėtos aktyviai įgyvendinti.

Lietuvos ir jos atstovų ES institucijose užduotis yra, kuo aktyviau ir, ir su kuo konkretesniais klausimais įsitraukti į šį procesą. Mano nuomone, mūsų vaidmuo formuluojant strategiją ir teikiant projektus, bendriems tikslams pasiekti, nebuvo pakankamas praeityje, todėl Lenkijos grįžimas prie šios strategijos turėtų būti laikomas mūsų paskutine galimybe suspėti į nuvažiuojantį traukinį.

Reikia tikėtis, kad Lietuvos vyriausybė turės pakankamai politinės valios ir resursų įsitraukti į Baltijos jūros strategijos peržiūrėjimą, nes nuo to didele dalimi priklausys, ar mūsų interesai bus pakankamai atspindėti ne vien Baltijos jūros strategijoje, tačiau ir naujajame ilgalaikiame ES biudžete.