Lenkija nusprendė žaisti va bank: nemažins biudžeto deficito, kad tik išlaikytų ekonomikos augimą, ir tikėsis, jog problemos išsispręs savaime.

Praėjusią savaitę paskelbta nauja teigiama Lenkijos ekonomikos prognozė verčianti manyti, kad ši mūsų kaimynė ne veltui tituluojama ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo lydere visoje Europoje.

“Moody’s” analitikas Anthony Thomas neabejoja, kad ne tik šiemet, bet ir ateinančius dvejus metus Lenkijos BVP augimas bus vienas didžiausių ir stabiliausių visoje ES, o šiemet jis esą sieks net 3,5 proc. Be to, premjero Donaldo Tusko vyriausiasis patarėjas Michalas Boni praėjusią savaitę pažadėjo, kad šalies viešoji skola neviršys 55 proc. BVP, vadinasi, per porą metų ji nepakils nė 5 proc.

Tačiau į viską derėtų žvelgti su sveiku skepticizmu. Verta atkreipti dėmesį, kad Lenkija bus viena iš nedaugelio ES šalių, leisiančių sau dirbtinai nestabdyti augimo, siekiant sumažinti biudžeto deficitą. Ir tai patinka toli gražu ne visiems.

Vargas dėl biudžeto deficito

Premjero patarėjas M.Boni pripažįsta, kad iš tiesų pats didžiausias dabartinis lenkų galvos skausmas – biudžeto deficitas. Nors pagal Mastrichto sutartį visoms ES narėms neleidžiama viršyti 3 proc. BVP biudžeto deficito ribos, Lenkijoje praėjusiais metais jis siekė 7,1 proc., o šiemet gali priartėti ir prie 8 proc.

Tiesa, krizės laikotarpiu tai neatrodė jokia katastrofa: visoje ES nebuvo nė vienos šalies, kurioje ši riba nebūtų viršyta, tad Europos Komisija į tai žiūrėjo pro pirštus. Bet taip žvelgs tikrai ne visada. Neseniai 24 ES narėms, įskaitant ir Lenkiją, EK pagrasino sankcijomis, jei 3 proc. biudžeto deficito riba vis dar bus viršijama 2012-aisiais.

Ir labai gali būti, kad Lenkija iki šio termino nespės, o gal nė nebandys spėti. Praėjusią savaitę šalies finansų ministras Jacekas Rostowskis pažadėjo, kad Lenkijos biudžeto deficitas normalizuosis ir neviršys 3 proc. ribos tik 2013-aisiais. Jo prognozėmis, kitąmet biudžeto deficitas sumažės iki 6,5 proc., 2012-aisiais iki 4,5 proc., na, o 2013 proc. nukris iki 2,9 proc. BVP. Finansų ministras pripažįsta, kad Lenkija dalyvaus savotiškame azartiniame lošime: tikėsis, kad šie skaičiai bus pasiekti be jokių dirbtinių priemonių, pasikliaujant vien ekonomikos augimu, naujų investicijų pritraukimu ir verslo plėtra. Jei ne, jokio atsarginio plano nėra.

“Mes pradedame naują ketverių metų etapą, per kurį nenumatyta radikaliai mažinti išlaidų. Jei taip darytume, rizikuotume ekonomikos augimu. Tikimės, kad tai teisingas sprendimas, nes verslas plečiasi ir nėra priežasčių manyti, jog biudžeto deficitas nesumažės savaime”, – sakė ministras.

Beje, tuo įsitikinę ir verslininkai – varomoji Lenkijos ekonomikos jėga. Neseniai dienraščio “Gazeta Wyborcza” ir tyrimų agentūros “4P Research Mix” atlikta smulkiųjų ir vidutinių verslininkų apklausa parodė, kad 46 proc. įmonių vadovų neabejoja ekonomikos šuoliu, ir tik 16 proc. mano, jog ekonomikos augimas gali sustoti. Be to, daugiau nei penktadalis bendrovių jau šiemet ketina priimti naujų darbuotojų, o net 29 proc. įmonių šiemet bus pakeltos algos.