Kaimynai
Lenkai rinkimuose balasavo ne tik už B.Komorowskį, bet ir už jo siūloma didesnį rinkos liberalizavimą
Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis savo šaliai žada laviną naujovių: esą keisis tiek politinis, tiek ekonominis šalies gyvenimas.
Praėjusią savaitę daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių lenkų išsirinko naują prezidentą – liberalą Bronislawą Komorowskį.
Išsirinko, nors jo reklaminė kampanija buvo nuosaikesnė ir tylesnė, o prieš pat rinkimus Lenkijos miestuose buvo matyti tik išdailinti kito kandidato – Jaroslawo Kaczynskio – plakatai. Jų mirgėte mirgėjo ne tik stenduose, bet net užkištų už gyventojų namų langų – regis, rėksmingesni buvo net ir J.Kaczynskio rinkėjai, nesvarbu, kad jų pasirodė esą mažiau.
Ar toks tylus B.Komorowskio triumfas reiškia, kad ir rinkimus Lenkijoje laimėjo tylioji, nuosaikioji, ramioji pusė?
Politologai pasakytų, kad greičiau priešingai. Rėksmingieji J.Kaczynskio rinkėjai taip triukšmavo tik bijodami pokyčių, kuriuos Lenkijai tyliai žada B.Komorowskis.
Priminsime, kad naujasis prezidentas atstovauja tai pačiai partijai, kaip ir šalies premjeras Donaldas Tuskas. Vadinasi, nebus jokių kliūčių pagaliau įgyvendinti nemalonias reformas, kurios anksčiau strigo tik todėl, kad ankstesnis prezidentas, tragiškai žuvęs Lechas Kaczynskis, nepaliaujamai ginčijosi ar net riejosi su D.Tusku.
Tai reiškia, kad Lenkijoje galbūt iš vietos pagaliau pajudės tokie klausimai, kaip didesnis rinkos liberalizavimas, nauja mokesčių politika, teismų ir valstybės sektoriaus reforma.
Jaunimo ir verslininkų triumfas
Beje, net ir prezidento bei premjero sutarimas bus naujovė. Kaip ši harmonija valdžios viršūnėse atsilieps visai Lenkijai, dar nežinia, tačiau galima prognozuoti, kad ne vien teigiamai. Mat anksčiau, L.Kaczynskio prezidentavimo laikotarpiu, iš esmės buvo atstovaujama visų lenkų interesams: vienus kaip įmanydamas, dažniausiai vetuodamas vyriausybės sprendimus, gynė prezidentas, kitus – premjeras.
Dabar beveik pusei lenkų teks nenoromis taikytis su tuo, ką nuspręs valdžios tandemas: juk B.Komorowskio pergalė nėra tokia jau tvirta, o lenkai – ne tokie jau vieningi. Tarkime, prieš kelis mėnesius J.Kaczynskis dar buvo vienas nepopuliariausių politikų visoje šalyje. Dabar per rinkimus už jį balsavo vos keliais procentais mažiau rinkėjų nei už B.Komorowskį, ir visi jie lieka be savo atstovo aukščiausioje valdžioje.
Reikia paminėti ir tai, kad be užtarimo lieka toji lenkų dalis, kurios pozicijos anksčiau buvo tvirčiausios – pensininkai, socialiai remtini žmonės, regionų gyventojai.
Kaip pastebi “Observer” analitikas Andrew Reitmanas, rinkimuose svarstykles nusvėrė ir po 20 metų pirmuoju smuiku užgrojo miestiečiai, studentai, verslininkai, bankininkai, liberalių pažiūrų gyventojai.
Italijos laikraštis “Corriere della Sera” pastebi, kad rinkimuose varžėsi dvi priešingos Lenkijos, kurioms atstovavo du skirtingi kandidatai: uolus ekonomikos reformatorius B.Komorowskis ir hipernacionalistas, nelankstus ir nemodernus J.Kaczynskis.
Įdomu tai, kad už B.Komorowskį nebalsavo užsienyje gyvenantys Lenkijos emigrantai. Analitikai įsitikinę, kad tai paaiškinti labai paprasta: esą jie bijo pokyčių ir modernizacijos, nes grįžę Lenkiją tikisi rasti tokią, kokią paliko. Tačiau gali būti, kad progresas prie B.Komorowskio bus toks spartus, jog grįžusiems tėvynainiams bus sunku prisitaikyti prie naujų, greičiausiai sudėtingesnių, rinkos sąlygų.
Keisis santykiai su užsienio šalimis
Naujovės laukia ir Lenkijos užsienio politikos srityje. Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas deklaruoja provakarietišką poziciją, kurios anksčiau L.Kaczynskis iš tolo kratėsi. Naujasis prezidentas pasiryžęs padėtį keisti ir užmegzti bei išlaikyti kuo draugiškesnius santykius su Europos Sąjungos šalimis.
Štai Olandų laikraštis “De Morgen” skelbia, kad po B.Komorowskio pergalės lengviau atsikvėpė ne tik verslininkai, bet ir biurokratai Briuselyje. Neabejojama, jog B.Komorowskis palaikys ir struktūrines bei ekonomines reformas, kurių iš Lenkijos seniai laukia Europos Sąjunga.
Iš kitos pusės, B.Komorowskio pergalė jau vadinama ir Rusijos pergale – mat jis žada naują santykių su šia šalimi erą, kai nebus prisimenamos praeities nuoskaudos.
Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų vadovas Michailas Margelovas įsitikinęs, kad B.Komorowskio pergalė gali tapti naujo neva konstruktyvaus Lenkijos ir Rusijos santykių etapo pradžia. Juolab kad išrinktasis Lenkijos prezidentas esą “neserga rusofobija”.
Galima tikėtis, kad vadovaujant B.Komorowskiui konstruktyvumo daugės, o emocijų mažės ir palaikant santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos. Nors naujai išrinktas prezidentas nedeklaruoja meilės kaimyninėms šalims, tačiau kiekviena proga primena, jog sieks išjudinti ir spręsti įsisenėjusias problemas bei siekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo, kuris būtų naudingas visoms pusėms.
Mūsų premjeras Andrius Kubilius netgi apsidžiaugė, kad kaimyninės šalies prezidentu išrinktas B.Komorowskis: “Poną B.Komorovskį gerai pažįstame, aš pats jį vadinu pusiau lietuviu Kamarausku. Jo giminės šaknys iš Lietuvos, tad šiuo atveju galime tik pasveikinti ir pasidžiaugti”.