"Veido" archyvas

Vasarą Lenkijos prezidento rūmai turės naują šeimininką

Jau netrukus turėtų paaiškėti visi oficialūs kandidatai į Lenkijos prezidento postą. Iki šios dienos, balandžio 26-osios, Lenkijos valstybinėje rinkimų komisijoje turėjo užsiregistruoti kandidatų rinkimų štabai. Kiekvienas jų turėjo pateikti po 100 tūkst. parašų, patvirtinančių pritarimą kandidatui.

Lenkijos Seimo maršalka Bronislawas Komarowskis, laikinai einantis ir prezidento pareigas, pirmąjį rinkimų turą paskyrė birželio 20 d. Jis būtų mielai rinkęsis ir vėlesnę datą, bet turėjo paklusti Konstitucijai. Jeigu per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, antrasis turas vyks liepos 4 d.

Taigi Lenkija, atsisveikinusi su lėktuvo katastrofoje žuvusiu prezidentu Lechu Kaczynskiu, pereina iš gedulo rimties į rinkimų režimą, nors praėjusią savaitę vis dar buvo laidojamos tragedijos prie Smolensko aukos. Jeigu ne ši nelaimė, rinkimai būtų įvykę pusmečiu vėliau – spalį. Prezidentas Lenkijoje renkamas penkeriems metams ir gali vadovauti valstybei dvi kadencijas iš eilės.

Oficialus kandidatų sąrašas turėtų būti paskelbtas gegužės 6 d. Valdančioji Piliečių platforma dar kovo mėnesį savo pretendentu įvardijo B.Komarowskį. Jis buvo ir tebėra laikomas realiausiu kandidatu laimėti rinkimus. Tiesa, dalis lenkų pageidautų, kad prezidento rinkimuose dalyvautų ir platformos lyderis, pragmatikas Donaldas Tuskas.

Kairiųjų demokratų sąjunga pretendentu į prezidentus buvo iškėlusi Seimo vicemaršalką Jerzy Szmajdzinskį, bet jis taip pat žuvo kartu su L.Kaczynskiu. Praėjusią savaitę sąjunga iškėlė naują kandidatą – savo sąjungos lyderį politologą Grzegorzą Napieralskį. Opozicinė Valstiečių partija savo pretendentu iškėlė taip pat partijos lyderį vicepremjerą Waldemarą Pawlaką. Manoma, kad nei jis, nei kairysis G.Napieralskis neturi vilčių patekti į antrąjį rinkimų turą, tačiau pastarasis pareiškė norįs įrodyti, jog politika galinti būti kitokia.

Ekspertai iš anksto įvardijo J.Kaczynskį vieninteliu realiausiu B.Komarowskio varžovu, apgaubtu padidėjusio tautos dėmesio dėl tragedijos, nors gedulo dienomis jis vengė bet kokių komentarų. Tačiau dalis ekspertų mano, kad vargu ar visuotinė užuojauta virs politine parama, kuri L.Kaczynskiui einant prezidento pareigas buvo smarkiai sumažėjusi.

Tiesa, mirtis paskatino lenkus prisiminti, kad jis buvo labiau nuosaikus nei radikalus, kad jam netrūko žmogiškos šilumos. Vis dėlto pagrindiniai šios partijos rėmėjai – vyresnio amžiaus Lenkijos provincijos gyventojai, o to būtų per maža, siekiant laimėti rinkimus. Be to, buvo baiminamasi, kad brolio žūtis taip sukrėtė savo šeimos neturintį J.Kaczynskį, kad jam gali pristigti jėgų dalyvauti rinkimų kovose. Prognozuota, kad tokiu atveju jį galėtų pakeisti populiarus senatorius Zbigniewas Romaszewskis.

Sociologinės apklausos B.Komarowskiui žada beveik 40 proc. balsų per pirmąjį rinkimų turą. Per antrąjį turą – daugiau kaip 50 proc., o J.Kaczynskiui – daugiau kaip 30 proc. Dalis rinkėjų būtų jam priešiški dėl sprendimo palaidoti brolį ir jo žmoną Vavelyje greta Lenkijos karalių, tačiau nemažai tautiečių jame matys žuvusio prezidento bruožus, kurie tapo tokie brangūs. Be to, J.Kaczynskis laikomas charizmatišku lyderiu, o B.Komarowskiui to stinga.