Scanpix

Praėjusį sekmadienį vykusius Lenkijos Seimo rinkimus laimėjo radikali Jaroslawo Kaczynskio partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tai pirmasis kartas per Lenkijos demokratijos istoriją, kai viena partija užsitikrino daugumą – PiS gavo 235 vietas 460 deputatų Seime ir Vyriausybę galės formuoti be koalicijos partnerių.

PiS sėkmę lėmė net keletas veiksnių. Pirmiausia – puiki rinkimų kampanija, kurios arkliukas buvo populistiniai pažadai ekonomikos srityje. Pirmuoju smuiku per rinkimus griežusi

Beata Szydło, kuriai atiteks ir premjerės kėdė, rinkėjus viliojo populistiniais pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.

52 metų prezidento rinkimus neseniai laimėjusio Andrzejaus Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovė, pati būdama angliakasio dukra, sužavėjo vadinamąją „Lenkiją B“ – pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose.

Čia rinkėjams imponavo ir partijos lyderio J.Kaczynskio bei  jo pavaduotojo Antonio Macierewicziaus spekuliacijos dėl lėktuvo katastrofos 2011 metais Smolenske, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio ir dar 95 žmonių gyvybes. J.Kaczynskis ir A.Macierewiczius ne kartą pareiškė tikį, jog „prezidentas L.Kaczynskis buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos. A.Macierewiczius taip pat yra sakęs, nors ir be jokių įrodymų, neva buvęs „Piliečių platformos“ (PO) lyderis, o dabar Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, anksčiau dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai „Štazi“.

Analitikų nuomone, pergalę „Teisei ir teisingumui“ po aštuonerių metų opozicijoje užsitikrinti padėjo ir liberaliosios PO susilpnėjimas. Prie to prisidėjo ir D.Tusko perėjimas į EVT pirmininko postą, ir tai, kad partija tiesiog išsikvėpė. Be to, nepataisomą žalą šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas. Priminsime, kad pernai birželį Lenkijoje kilo „Waitergeitas“ (angl „waiter“ – „padavėjas“), kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO minis­trų pokalbiai. Visuomenę tąkart smarkiai supykdė, kad įtakingi politikai aptarinėja darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus.

PO situaciją galėjo pabloginti ir prieš pat rinkimus Lenkiją sudrebinęs incidentas – premjerė E.Kopacz penktadienio vakarą, likus dviem dienoms iki rinkimų, atleido teisingumo viceministrę Moniką Zbrojewską, kurią policija sulaikė vairuojančią neblaivią.

Tiesa, šie incidentai daugiausia lėmė neapsisprendusių rinkėjų balsus. Liberalų šalininkai, kuriuos apibendrintai galima pavadinti „Lenkija A“, liko ištikimi PO. Šios partijos elektoratas telkiasi turtingesniuose šalies vakaruose ir PiS atėjimą į valdžią laiko rimta grėsme Lenkijos ekonomikai. Tiesa, kol kas Lenkijos ekonomikos rodikliai atrodo visai neprastai. Pavyzdžiui, šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO gali didžiuotis ir kitais gerais Lenkijos ekonomikos rodikliais.

Ar tokį pat lygį pavyks išlaikyti ir naujajai PiS vyriausybei, priklausys ne tik nuo vidaus, bet ir nuo užsienio politikos.

Kai kurie politologai perspėja, kad Lenkijos interesams gali pakenkti griežtas PiS tonas kalbantis su Briuseliu, ypač apie visą Europą ištikusią pabėgėlių krizę. J.Kaczynskis netgi pareiškė, kad pabėgėliai platina parazitus. PiS retorika ne itin žavi ir Vo­­kie­tijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos lyderius, tad Lenkijai gresia san­tykių su didžiausiomis ES narėmis atšalimas.

Kitos partijos jų pakoreguoti veikiausiai neturės galimybių, mat opozicijoje atsidūrusios liberalioji PO, gavusi 138 vietas, taip pat buvusio rokerio P.Kukizo judėjimas Kukiz’15, agrarinė Lenkijos liaudies partija PSL ir Vokiečių mažumos partija MN geriausiu atveju turės tik patariamąjį balsą. O štai kairieji neteko net tokios privilegijos – „Lewica“ jungtinės kairės rinkimų komitetas (Zjednoczona Lewica, ZL), surinkę apie 6,6 proc. balsų, neperžengė 8 proc. slenksčio, kuris būtinas koalicinei jėgai, ir pirmą kartą nepriklausomos Lenkijos istorijoje jokia kairioji politinė jėga net nepateks į naujos sudėties parlamentą.