Lenkijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kurie nulems, ar centro dešinės Pilietinė platforma gaus dar vieną kadenciją po ketverių ekonomikos augimo metų.

Šalies rinkėjai iš viso turi išrinkti 460 Seimo, žemųjų parlamento rūmų, deputatų ir šimtą Senato narių.

Paskutinės visuomenės apklausos rodė, kad premjero Donaldo Tusko Pilietinė platforma pirmauja ir gali tikėtis 35,5 proc. paramos, bet jai rimtą iššūkį meta Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“, už kurią nusiteikę balsuoti 29,1 proc. lenkų.

Dalį balsų turėtų gauti ir kelios nedidelės partijos, tačiau pagrindinėje kovoje dalyvauja verslui palanki proeuropietiška D.Tusko ir konservatyvi J.Kaczynskio vizijos.

J.Kaczynskis pirmenybę teikia tam, kad valstybė stipriai kontroliuotų ekonomiką, ir neseniai apkaltino Vokietiją bandymu pajungti Lenkiją.

D.Tuskas siekia įeiti į istoriją Pilietinės platformos centrinė figūra, 54 metų D.Tuskas siekia įeiti į istoriją kaip pirmasis antrą mandatą iš eilės gavęs Lenkijos premjeras nuo komunizmo žlugimo Lenkijoje 1989 metais.

Į premjerus jis iškilo 2007 metais, per pirmalaikius rinkimus, kurie buvo surengti žlugus J.Kaczynskio koalicinei vyriausybei.

Pilietinė platforma visus valdžios lygius kontroliuoja nuo 2010 metų liepos, kai jos kandidatas Bronislawas Komorowskis įveikė J.Kaczynskį prezidento rinkimuose, kurie buvo sušaukti per lėktuvo katastrofą Rusijoje žuvus J.Kaczynskio broliui dvyniui, prezidentui Lechui Kaczynskiui.

2005 metais D.Tuską prezidento rinkimuose įveikė L.Kaczynskis; tie rinkimai vyko kelios savaitės po visuotinių rinkimų, kuriuose D.Tusko judėjimas pralaimėjo dvynių „Teisei ir teisingumui“.

Nuo 2007 metų, kai stojo prie vyriausybės vairo, D.Tuskas stengėsi užglaistyti Kaczynskių laikų nesutarimus su sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES).

Tačiau jis laikėsi griežtos linijos dėl Lenkijos nacionalinių interesų, kėlė klausimus dėl euro zonos finansinės pagalbos paketų ir atsisakė nustatyti euro įvedimo datą

D.Tuskas, kuris nuo jaunystės laikosi liberalių ekonominių pažiūrų, didžiuojasi savo darbu – jam vadovaujant Lenkija buvo vienintelė ES šalis, kurios ekonomika augo ir pasaulinės krizės metu.

D.Tuskas mėgsta žaisti futbolą, yra vedęs istorikę Malgorzatą ir turi du suaugusius vaikus – sūnų ir dukterį, kuri yra gerai žinoma mados tinklaraštininkė.

J.Kaczynskis sušvelnino savo retoriką

Po 2010 metų balandžio katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo jo identiškas dvynys Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės, tarp jų – pirmoji ponia Maria Kaczynska ir dešimtys prezidento artimų politinių sąjungininkų, J.Kaczynskis per kelias savaites grįžo į politinių varžybų sceną.

Šis 62 metų konservatorius dabar viliasi atvesti savo „Teisę ir teisingumą“ atgal į valdžią ir sušvelnino savo bekompromisę retoriką.

Jaroslawas, kuris yra 45 minutėmis vyresnis už dvynį, ir Lechas vaikystėje buvo kino žvaigždės – būdami 12 metų jiedu drauge suvaidino nenaudėlius lenkų 1962 metų filme „Apie du tokius, kurie pavogė mėnulį“ (“O dvoch takich, co ukradli ksiezyc”).

Jiedu mokėsi toje pačioje Varšuvos aukštojoje mokykloje ir abu apsigynė teisės daktaro disertacijas.

Komunistų laikais jie buvo opozicinio „Solidarumo“ aktyvistai, artimi jo charizmatiškajam lyderiui L.Walęsai, ir padėjo 1989 metais be kraujo praliejimo išstumti režimą iš valdžios.

Tačiau L.Walęsai 1990-aisiais tapus pirmuoju pokario demokratiniu prezidentu, jie su juo susipyko.

Po dešimtmečio politikos užribyje Jaroslawas vėl iškilo, kai su broliu 2001 metais įsteigė partiją „Teisė ir teisingumas“, suvienijusią dešiniosios pakraipos jėgas.

Lechas 2002-aisiais tapo sostinės Varšuvos meru, o 2005 metų gruodį Lenkijos prezidentu.

Abu dvyniai pačioje valdžios viršūnėje atsidūrė tada, kai Jaroslawas 2006 metų liepą, po vyriausybės performavimo, tapo premjeru

Jų tandemas erzino kitus Europos Sąjungos lyderius ir lygiai taip pat prieštaringai buvo vertinamas pačioje Lenkijoje.

Nors jų konservatyvi, nacionalistinė vizija subūrė nemažą itin katalikiškos Lenkijos visuomenės dalį, ypač – mažuose miesteliuose ir kaimuose, ji atstūmė daugelį miestiečių ir jaunesnio amžiaus rinkėjų.

Jaroslawo koalicija su viena ultrakraštutinių dešiniųjų partija ir populistiniu judėjimu 2007 metais galiausiai subyrėjo, o pirmalaikiuose rinkimuose jis pralaimėjo D.Tuskui.

J.Kaczynskis yra nevedęs ir gyvena su sergančia motina.

Vilniuje gali balsuoti apie pusę tūkstančio lenkų

Lenkijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį parlamento rinkimuose gali balsuoti apie pusę tūkstančio Lenkijos piliečių.

Ambasadoje sudaromame rinkėjų sąraše užsiregistravo 201 Lenkijos pilietis. Tačiau diplomatai tikisi, jog mažiausiai dar tiek pat gali balsuoti Vilniuje viešinčių lenkų turistų.

„Per šiuos rinkimus turime vieną rinkiminę apygardą Lietuvoje, tai yra Lenkijos ambasados konsulinis skyrius Vilniuje. Esame gavę 201 paraišką“, – sakė S.Kargulas.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad pačią rinkimų dieną tikimės, kad papildomai atvyks apie 200-400 asmenų. Tai gali būti turistai arba vienadieniai Vilniaus lankytojai. Norėdami balsuoti, jie privalo su savimi turėti pažymą apie balsavimo teisę. Tuomet rinkiminė apygarda Lenkijoje, kur jie yra įrašyti, išbrauks juos iš sąrašo ir jie pateks į mūsų sąrašą“, – sakė ambasados Vilniuje atstovas