Lenkija atsisakė dalyvauti NATO karinėje kampanijoje prieš Libijos lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) dėl Europos “veidmainystės” ir nenuoseklaus požiūrio į žmogaus teises, žiniasklaida šeštadienį citavo premjerą Donaldą Tuską.

D.Tuskas, kurio šalis nuo liepos pusei metų perims pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), pareiškė, kad Europa rizikuoja susikurti įvaizdį, jog ji įsikiša tik tuo atveju, kai kyla pavojus naftos ištekliams.

“Egzistuoja poreikis ginti civilius gyventojus nuo žiauraus režimo, tačiau ar Libijos atvejis nėra dar vienas Europos veidmainiškumo pavyzdys, žinant, koks Europos požiūris į Kadhafi buvo pastaruosius keliolika metų ar netgi mėnesių?” – premjeras klausė, duodamas interviu penkiems didiesiems ES šalių dienraščiams.

“Tai viena iš pagrindinių mūsų santūrumo priežasčių… Jeigu norime ginti žmones nuo diktatorių, represijų, kankinimų ir kalėjimų, šis principas turi būti universalus, o ne taikomas tik tada, kai tai patogu, apsimoka arba saugu”, – pabrėžė D.Tuskas.

Sirija, Jemenas ir Bahreinas mėgina nuslopinti demokratijos reikalaujančių piliečių bruzdėjimus, kaip ir Libijos vyriausybė, tačiau Vakarų šalys nesvarsto galimybės imtis karinių veiksmų, kad apgintų šių šalių civilius gyventojus.

Varšuva, kuri paprastai aktyviai remia NATO, buvo pasiuntusi savo karius į Iraką ir iki šiol dislokuoja 2 600 karių kontingentą Afganistane, pareiškė neįžvelgianti padėties Libijoje keliamo pavojaus savo nacionaliniams arba Aljanso saugumo interesams. Lenkija pademonstravo tokią pat atsargią poziciją, kaip ir jos kaimynė Vokietija.

“Žvelgdami į Afganistaną ir Iraką…, sprendimus dėl karinio įsikišimo kitur priimsime tik būdami 100 procentų įsitikinę, jog to būtinai reikia”, – pabrėžė D.Tuskas, kurio šalyje ateinantį rudenį vyks Seimo rinkimai.

Duodamas šį interviu, jis taip pat pakartojo, jog Lenkija palaiko ES pastangas dosniai subsidijuoti infrastruktūros plėtros projektus mažiau turtingose Bendrijos šalyse, nors Didžioji Britanija ragina taupyti biudžeto išlaidas.

ES parama Rytų Europos regionui sudaro apie trečdalį Bendrijos biudžeto išlaidų, ir Lenkija yra viena iš pagrindinių jos gavėjų. Derybos dėl ES biudžeto keleriems ateinantiems metams prasidės vėliau šiais metais, kai Lenkija pirmininkaus 27 šalių blokui.

D.Tuskas pakartojo, kad Lenkija sieks tapti euro zonos nare, nors pastaruoju metu bendrą valiutą naudojančių šalių grupė patiria didelių finansinių sunkumų. Premjeras pareiškė, kad Varšuva gali išpildyti visus euro zonos narėms taikomus reikalavimus iki 2015 metų, tačiau atsisakė tiksliai nurodyti, kada Lenkija galės įsivesti eurą.