RUSSIA PLANE CRASH

Pirminiai duomenys rodo, kad lėktuvo katastrofa netoli Smolensko, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas, taip pat didelė grupė Lenkijos politinių ir karinių pareigūnų, nebuvo susijusi su techninėmis problemomis orlaivyje, sekmadienį pranešė Rusijos tyrėjas.

“Čia ritę iššifravome, mes ją preliminariai išnagrinėjome, išsamiau žiūrėsime Maskvoje, bet kartoju – tas įrašas, kurį turime, patvirtina, kad techninių problemų lėktuve nebuvo”, – pranešė Rusijos premjerui Vladimirui Putinui Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas.

“Lakūnui buvo pranešta apie sudėtingas oro sąlygas, bet jis priėmė sprendimą tūpti”, – sakė A.Bastrykinas.

Tyrimų komiteto vadovas pranešė, “ta (skrydžių) valdymo pulto medžiaga, kurią mes vakar paėmėme, patvirtina tą, ką užfiksavo savirašiai prietaisai”.

A.Bastrykinas taip pat pabrėžė, kad darbas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant su Lenkijos tyrėjais ir prokuratūros atstovais, kurie dalyvauja visuose pagrindiniuose procesiniuose ir tyrimo veiksmuose.

Šeštadienį prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo įgula kelis kartus ignoravo aerodromo “Smolensk” skrydžių dispečerio nurodymus, sakė Rusijos karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Aleksandras Aliošinas.

Pasak jo, likus pusantro kilometro iki aerodromo lėktuvas “padidino vertikalųjį leidimosi greitį ir ėmė leistis žemiau leidimosi trajektorijos”. “Tada dispečeris nurodė pilotams grįžti į horizontalaus skrydžio režimą, o kai jie neįvykdė nurodymo, kelis kartus įsakė tūpti kitame aerodrome”, – aiškino A.Aliošinas. “Tačiau įgula ir toliau tęsė leidimąsi; deja, tai baigėsi tragiškai”, – sakė kariškis.

Tragiška žūtis

Lenkijos prezidentas Lechas s (Lechas Kačynskis) ir daug kitų žmonių žuvo šeštadienį, kai prezidento lėktuvas sudužo mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste, pranešė pareigūnai. Smolensko regiono gubernatorius Sergejus Antufijevas sakė, kad tas lėktuvas kliudė medžių viršūnes, artėdamas prie oro uosto, esančio netoli Smolensko. Laineris nukrito ir suskilo į kelias dalis.

Lėktuvo Tu-15 katastrofa nėra susijusi su Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uosto “Severnyj” būkle, pareiškė vienas aukštas Rusijos kariškis. “Oro uostas “Severnyj” – pirmosios klasės, tad nemanau, kad ši katastrofa kaip nors su juo (oro uostu) susijusi”, – Rusijos oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos vyriausiojo vado pavaduotojas generolas leitenantas Sergejus Razygrajevas šeštadienį sakė radijui “Echo Moskvy”.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia gilią užuojautą visai lenkų tautai dėl tragiškos lėktuvo katastrofos Smolenske, nusinešusios žmonių gyvybes. “Esu asmeniškai sukrėsta, nes tik užvakar su Prezidentu Kačynskiu buvome susitikę Vilniuje. Lietuva prarado gerą draugą. Prezidento Kačynskio laikmetis buvo vienas iš reikšmingiausių mūsų šalių bendradarbiavimo metų. Visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu giliausią užuojautą visai Lenkijos tautai, prezidento Kačinskio ir visų kitų žuvusiųjų artimiesiems. Tikiuosi, jog abiejų valstybių santykiai ir toliau galės vystytis, ir galėsime įgyvendinti tas gražiausias Prezidento Kačynskio iniciatyvas, kurias jis pradėjo.”- sakė Lietuvos vadovė.

Šiandien 17.30 val. Arkikatedroje Bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios. Jose dalyvaus Prezidentė D. Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Vyriausybės nariai. Mišias laikys Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Rytoj, balandžio 11 d., 9 val. šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis dėl gedulo Lietuvoje paskelbimo.

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas prisipažino lig šiol esąs psichologinio sukrėtimo būsenos. “Katynė vėl pasiima naujas aukas”, – sakė jis.

Lenkijos prezidento ir kitų aukštų šalies pareigūnų žūtis šeštadienį per lėktuvo katastrofą Rusijoje yra “neįsivaizduojama tragedija”, pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Skrido 97 žmonės

Rusijos televizijos tiesioginiuose reportažuose matomos miške išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos, o dalis jų tebeliepsnojo. Laineryje buvo 97 žmonės. Per šią katastrofą niekas neliko gyvas.

Lenkijos pareigūnai Varšuvoje patvirtino, kad L.Kaczynskis buvo tame lėktuve, o Rusijos televizijos transliavo anksčiau šeštadienį nufilmuotą reportažą, kuriam prezidentas ir jo žmona matomi lipantys į tą lainerį Varšuvoje.

Pasak Lenkijos URM atstovo spaudai Piotro Pszkowskio (Piotro Pškovskio), tuo lėktuvu taip pat skrido Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Franciszekas Gagoras (Francišekas Gagoras) ir užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris (Andžejus Kremeris). Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, orlaivyje dar buvo paskutinis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis (Ryšardas Kačorovskis), Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis), Senato pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Putra (Kžyštofas Putra), Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Januszas Kurtyka (Janušas Kurtyka), Nacionalinio saugumo biuro viršininkas Aleksandras Szczygla (Aleksandras Ščygla), Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas divizijos generolas Tadeuszas Ploskis (Tadeušas Ploskis), Lenkijos kariuomenės ortodoksų ordinaras arkivyskupas brigados generolas Mironas Chodakowskis (Mironas Chodakovskis), taip pat Lenkijos nacionalinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas (Slavomiras Skšypekas).

Be to, tuo laineriu skrido įstatymų leidėjos Izabela Jaruga Nowacka (Izabela Jaruga Novacka) ir Jolanta Szymanek-Deresz (Jolanta Šymanek-Dereš), valstybės sekretorius Pawelas Wypychas (Pavelas Vypychas), prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas (Vladyslavas Stasiakas), valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mariuszas Handzlikas (Mariušas Handzlikas), Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius Andrzejus Przewoznikas (Andžejus Pžewoznikas), partijos “Teisė ir teisingumas” (PiS) deputatai Przemyslawas Gosiewskis (Pšemyslavas Gosevskis) ir Zbigniewas Wassermannas (Zbignevas Vasermanas).

Pasak PiS frakcijos Seime atstovo Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako), tame lėktuve nebuvo partijos pirmininko Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio), kuris yra Lenkijos prezidento brolis dvynys, tačiau tikriausiai skrido PiS frakcijos pirmininkė Grazyna Gesicka (Gražyna Gensicka).

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nedelsiant paskyrė premjerą Vladimirą Putiną šios katastrofos tyrimo komisijos vadovu, o į įvykio vietą pasiuntė nepaprastųjų situacijų ministrą Sergejų Šoigu.

Lėktuvas Tu-154 sudužo už kelių šimtų metrų nuo oro uosto “Severnyj” tūpimo tako, pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi įvykio vietoje dirbančių gelbėtojų informacija.

Šio lainerio juodosios dėžės kol kas nerastos, tačiau ekspertai jau dirba įvykio vietoje, nurodė ITAR-TASS.

L.Kaczynskis skrido į Smolenską, netoli kurio esančiame memoriale turėjo vykti Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimo ceremonija.

Tame miške palaidoti daugelis iš maždaug 22 tūkst. Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų karininkų, patekusių į nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai Sovietų Sąjunga pagal susitarimą su nacistine Vokietija užėmė kai kurias rytines Lenkijos teritorijas.

Ši lėktuvo katastrofa įvyko praėjus trims dienoms po to, kai V.Putinas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kartu dalyvavo Katynės žudynių minėjimo ceremonijoje, vykusioje tame pačiame memoriale.

Tas V.Putino ir D.Tusko susitikimas laikomas svarbiu įtemptų Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimo ženklu.