Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo lakūnas tik vieną kartą mėgino rengtis nutūpti be Šiaurės oro uosto dispečerių leidimo.

“Įgula pradėjo leistis be leidimo. Be leidimo pradėjo rengtis tūpti. Ir vadovui nebuvo kur dėtis”, – interviu laikraščiui “Komsomolskaja pravda” pranešė vienas skrydžių dispečerių, priėmęs Šiaurės oro uoste Lenkijos prezidento lėktuvą.

Pasak Anatolijaus Muravjovo, dispečerių grupės vadovybė tris kartus davė lakūnui nurodymą skristi antrąjį ratą.

“Įgula jo nepaklausė. Dispečeriai įspėjo ją, kad matomumas blogas ir reikia rengtis skristi į atsarginį oro uostą”, – pažymėjo A.Muravjovas.

Jis taip pat pridūrė, kad nepaisydama esamų normų lėktuvo įgula neinformavo apie padėtį ir savo manevrus. A.Muravjono nuomone, tylėjimo per radiją priežastis buvo kalbos barjeras.

“Vadovavimo skrydžiams grupės vadovas net sakė: “Supratimas tarp mūsų ir įgulos buvo “fifti-fifti”. Dispečeris kalbėjo su lakūnu rusiškai, jam padėjo kiti, pasakinėjo angliškus žodžius. Ir buvo sunku suprasti, ar suprato lakūnas, kas jam sakoma. Kalbos barjeras trukdė suprasti (vieniems kitus). Aš manau, kad tai galėjo atsiliepti skrydžio baigčiai. Na, ir, žinoma, – aplinkybių sutapimas”, – pažymėjo dispečeris.

Jo nuomone, tarp tokių aplinkybių buvo “oro sąlygos, galima įgulos klaida, aukščio kontrolės praradimas ir lakūno siekis būtinai nutupdyti lėktuvą”.

“Man regis, jo šis siekis buvo nulemtas to, kad lėktuve buvo tokie aukšti asmenys. Būtent šis siekis pražudo ir mūsų įgulas, ir pačius asmenis. Buvo atvejis, kai Kaczynskis nušalino įgulą už tai, kad ji nukreipė lėktuvą į atsarginį oro uostą”, – sakė A.Muravjovas.

“Iki Lenkijos prezidento lėktuvo mes tupdėme dar du. Pirmasis nutūpė JaK-40, jis sėkmingai nutūpė, be pastabų. Antrasis turėjo tūpti Il-76 , bet takas buvo matomas nepakankamai, ir įgula nusprendė skristi į atsarginį oro uostą. Aš klausiau Maskvos, kuriame oro uoste jam tūpti. Lėktuvas sėkmingai nutūpė Vnukove”, – pranešė lėktuvų dispečeris.

Tuo tarpu Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad balandžio 10 dieną prie Smolensko sudužusio Tu-154 lakūnas Arkadiuszas Protasiukas (Arkadijušas Protasiukas) gerai mokėjo rusiškai ir jam buvo žinomas Šiaurės Oro uostas Smolenske, į kurį jis rengėsi nutupdyti Lenkijos prezidento lėktuvą.

Tai pranešama Lenkijos leidinio “Gazeta Wyborcza” tinklalapyje, remiantis lakūno bendradarbiais ir draugais pulke.

“Gazeta Wyborcza” pažymi, kad šis pareiškimas yra atsakymas į skrydžių dispečerio iš Smolensko pareiškimą, kuris buvo paskelbtas kai kuriose Rusijos žiniasklaidos priemonėse apie tai, kad Lenkijos lakūnas nesuprato rusų kalbos. Dispečeris patarė lakūnui dėl prasto oro tūpti kitame oro uoste.

Vienas Tu-154 lakūnų pulkininkas Bartoszas Stroinskis (Bartošas Stroinskis) paneigė teigimus, kad Lenkijos KOP 36-ojo specialiojo pulko kapitonas A.Protasiukas nepakankamai gerai mokėjo rusiškai.

Pasak pulkininko, jie drauge su 36 metų žuvusiu lakūnu pilotavo lėktuvą Į Smolenską prieš tris dienas iki katastrofos, kai juo skrido Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

“Arekas tobulai mokėjo rusiškai. Jis puikiai susirašinėjo ir lenkiškai, ir rusiškai, ir angliškai. Balandžio 7 dieną, kai mes ten skridome, nebuvo jokių pastabų”, – pareiškė B.Stroinskis žurnalistams.

Pulko vado pavaduotojas Grzegozras Kulakowskis (Gžegožas Kulakovskis) savo ruožtu pabrėžia, jog kapitonas A.Protasiukas atitiko visus būtinus reikalavimus skristi į Smolenską su Lenkijos prezidentu balandžio 10 dieną, sakoma pranešime.

“Kapitonui Protasiukui buvo žinomas šis aerodromas, ir jis buvo pasirengęs tokiam skrydžiui. Balandžio 7 dieną jis atliko (tokį patį) skrydį su ponu ministru pirmininku”, – pareiškė G.Kulakowskis.

Balandžio 10 dienos rytą Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo rengdamasis tūpti Smolenske. Lėktuve buvo 96 žmonės, tarp jų Lenkijos oficiali delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio. Visi jie žuvo.