REUTERS

Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kvietimą į Vilnių sukviesti muziejininkus ir pakalbėti apie Panerių žudynes bei čia esančio atminimo komplekso sutvarkymą, lenkų dienraštis “Gazeta Wyborcza” pavadino persilaužimu, “nes iki šiol Lietuvoje tai buvo tabu”.

Kaip dienraščiui sakė susitikime dalyvavęs Aušvico muziejaus direktorius Piotras Cywinskis (Piotras Civinskis), iki šiol šios žudynės Lietuvoje nebuvo eksponuojamos, o dabar Lietuvos Vyriausybė nori viską pakeisti ir kalbėti apie Panerius taip, kaip Lenkijoje kalbama apie Aušvicą ir Birkenau.

“Tai pirmoji tokia iniciatyva nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo”, – teigė P. Cywinskis.

Pasak pirmojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio (Jano Vidackio), “lietuviai nenoriai kalbėdavo apie savo tautiečių dalyvavimą šiose žudynėse, todėl, jeigu joms dabar suteikia tarptautinį charakterį, tai reiškia, kad yra pasirengę atvirai diskusijai šia tema, ir tai naujas požiūris į šį reikalą”.

Savo pasitenkinimą besikeičiančia situacija išreiškė ir Panerių šeimų draugijos Lenkijoje pirmininkė Maria Wieloch (Marija Vieloch), nes, anot jos, po karo ilgus metus apie tai nebuvo galima kalbėti.

Anot dienraščio, Lietuvos Vyriausybė pažadėjo padaryti viską, kad Panerių žudynės rastų vietą jaunimo sąmonėje ir tvirtino, jog plačiai informuos apie šią tragediją.

Į pasitarimą Vilniuje gegužės pabaigoje buvo pakviesti buvusios Aušvico hitlerininkų mirties stovyklos muziejaus, Vašingtono holokausto muziejaus, “Yad Vashem” muziejaus ir Štuthofo muziejaus atstovai.

1941-1944 metais Panerių miške netoli Vilniaus hitlerininkų daliniai padedant lietuvių kolaborantams nužudė apie 100 tūkst. žmonių, daugiausiai – apie 70 tūkst. – žydų, keliolika tūkstančių lenkų, vietos čigonų, Raudonosios armijos karo belaisvių ir komunistinių pažiūrų lietuvių.