"Veido" archyvas

Jei labiausiai skalūninių dujų išgavime patyrę amerikiečiai pradės siurbti dujas Lenkijoje, lietuviams vertės paskubėti tiesti dujotakį pas kaimynus

Amerikiečių žadinamos viltys dėl milžiniškų skalūninių dujų telkinių Lenkijoje kelia ūpą ne tik patiems lenkams – Lietuvai tai tapo dar viena dingstimi spartinti dujotakio tarp dviejų šalių projektą.

Pastaraisiais metais iki tol neeksploatuotų, giliai uolienose glūdinčių skalūninių dujų telkinius vis aktyviau išnaudojančios JAV savo patirtį perkelia ir į Europą, o kaimyninė Lenkija tampa svarbiausiu naujų bandymų tašku. Prognozuojama, kad jei pasitvirtintų geologų prognozės, būtų galima iš naujo perbraižyti ne tik Europos apsirūpinimo dujomis, bet ir geopolitinį žėmėlapį: jei Lenkijos, Austrijos ir kai kurių kitų Europos valstybių žemės gelmių skalūnuose iš tiesų bus atrastos dujų sankaupos, Rusija su savo politinių ambicijų įrankiu dujų gigantu “Gazprom” praras dalį įtakos Rytų Europoje.

Svaigina nuosavų dujų kvapas

Jau gegužę Lenkijos Pamario regione bus atlikti pirmieji geologiniai gręžiniai, atsakysiantys į klausimą, ar iš tiesų ši šalis ateityje gali išgyventi naudodama vien nuosavas gamtines dujas. Iki šiol nuo Rusijos “Gazprom” vamzdžio priklausančiai Lenkijai tai taptų esminiu energetinės nepriklausomybės lūžiu – spėjama, kad skalūninių dujų telkiniai jos poreikius patenkintų mažiausiai šimtą artimiausių metų.

Tiesa, revoliucija, jei ir įvyks, nebus žaibiška: skaičiuojama, kad mažiausiai penkerius metus truktų parengiamieji darbai, mat skalūninių dujų išgavimas vis dar yra naujas ir kasdien tobulinamas procesas. Šios srities pionierės Jungtinės Valstijos ir pačios intensyvų šio tipo dujų išgavimą pradėjo tik prieš dešimtmetį.

“Dar visai neseniai JAV turėjo importuoti didelę dalį dujų, dabar jau pačios patenkina savo poreikius, o netrukus ketina pradėti eksportuoti dujų perteklių. Tikiuosi, tai taps ir Lenkijos patirtimi”, – ambicijų neslepiantį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį cituoja naujienų agentūra PAP.

Taip pat cituojamas ir JAV ambasdorius Lenkijoje Lee A.Feinsteinas, pasak kurio, JAV dujų rinką iš esmės pakeitė vis didesni išgaunamų skalūninių dujų kiekiai.

Abu jie dalyvavo balandžio pradžioje Varšuvoje surengtoje tarptautinėje energetikos konferencijoje, kurioje nagrinėtos Lenkijos perspektyvos ateityje pačiai apsirūpinti, taip pat eksportuoti čia pat išgaunamas dujas. Renginys sulaukė įdėmaus pasaulio žiniasklaidos žvilgsnio, nes jį inicijavo ir parėmė tokie JAV energetikos gigantai, kaip “Chevron”, “Exxon Mobile”, “Conoco Phillips”, “Halliburton”. Visi jie jau yra gavę leidimus imtis skalūninių dujų paieškos Lenkijoje – iš viso išduoti 56 tokie leidimai.

Tilto kontūrai jau realesni

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad globalios permainos dujų rinkose, kai atrandama skalūninių dujų, dujotakio su Lenkija klausimą iš teorinio verčia į praktinį.

Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad numanomas naujų Lenkijos dujų telkinių potencialas yra vienas iš trijų argumentų dujotakio statybai pagrįsti. Kiti du – Lietuvos interesas pasinaudoti Lenkijoje dabar statomu Svinouscio suskystintų dujų terminalu, taip pat galimybė tapti tranzitine šalimi tiems, kurie norės pasinaudoti Inčiukalnio dujų terminalo Latvijoje potencialu.

Daugelį metų buvęs tik popierinis, dabar Lietuvos ir Lenkijos sujungimo dujų vamzdžiais projektas realius kontūrus pradeda įgauti dar ir dėl to, kad didėja šansai jo statybai gauti ES finansavimą, – be jo darbai, kurie, skaičiuojama, kainuotų mažiausiai milijardą litų, vargu ar prasidėtų.

Ne paslaptis, kad tiltą turinti tiesti bendrovė “Lietuvos dujos” visai tuo nesuinteresuota: 76 proc. bendrovės akcijų valdančiam Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas” konsorciumui alternatyvūs ištekliai visai nereikalingi.

Vis dėlto energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad jau rengiamas įstatymas, įpareigosiantis “Lietuvos dujas” investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotakių sujungimą.